Taupyti siekianti naujoji valdžia nurėžė, bet tik nedidelę dalį kitų metų biudžete partijoms numatytos dotacijos. Seimo nariai neprieštaravo.

G.Kirkilas buvo dosnesnis

Andriaus Kubiliaus vadovaujama penkioliktoji Vyriausybė, taisydama kitų metų biudžeto projektą, nustatė 17 mln. litų dotaciją partijoms. Tai tik 3 mln. litų mažiau, nei buvo įrašyta ankstesnės, socialdemokratų Vyriausybės parengtame biudžete.

Socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo vadovaujamas Ministrų kabinetas siūlė partijoms kitąmet skirti tiek pat pinigų, kiek ir šiemet – 20 mln. litų. Aiškinta, kad tokia suma būtina, "plėtojant partinę demokratiją, užtikrinant politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir turint galvoje, kad 2009 m. įvyks dveji – prezidento ir Europos Parlamento rinkimai".

Tačiau netgi kai kurie buvusios valdančiosios daugumos atstovai kraipė galvas dėl tokio valdžios dosnumo partijoms krizės sąlygomis. Todėl prognozuota, kad dotacija gali smarkiai sumažėti.

Dotacijos nelietė

Dotacija išties sumažėjo, bet ne itin smarkiai. Visuotinį lėšų taupymą deklaruojanti A.Kubiliaus Vyriausybė nusprendė asignavimus partijoms nurėžti 15 proc. – iki 17 mln. litų. Esą jeigu dotacija būtų dar labiau mažinama, tai "leistų sutaupyti vos vieną kitą milijoną litų, kas yra labai nedaug nuo viso beveik 30 mlrd. litų siekiančio biudžeto".

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, dėl šių priežasčių Vyriausybės nustatytoji 17 mln. litų dotacija partijoms Seime svarstant biudžetą nei sumažėjo, nei padidėjo.

Parlamentarai, praėjusį pirmadienį priimdami kitų metų biudžetą, siūlė iš dalies perskirstyti išlaidas ir nurėžti pinigų, skirtų įvairioms valdžios įstaigoms remontuoti ir išlaikyti, Valdovų rūmams statyti ir įrengti numatytų lėšų. Tačiau Seimo nariai nelietė biudžete partijoms numatytų 17 mln. litų. Pasak K.Glavecko, šitaip politikai pasielgė žinodami, kad kitąmet laukia dveji rinkimai, kuriems pasirengti partijoms reikės pinigų. Esą jeigu jie nebūtų skirti iš biudžeto, partijoms reikėtų ieškoti pinigų "kur nors kitur", galbūt ne visada skaidriai.

Pretenduos dešimt

Pagal dabar galiojantį įstatymą, biudžeto dotacija paskirstoma toms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. visų rinkėjų balsų, atiduotų už politinių partijų kandidatus paskutiniuose Seimo rinkimuose ir savivaldybių rinkimuose.

Todėl į asignavimus iš valstybės biudžeto kitąmet pretenduos ne tik septynios partijos, patekusios į naująjį Seimą pagal balsavimo daugiamandatėje apygardoje rezultatus – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija, socialdemokratai, Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijos, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga, bet ir nedalyvavusios šių mandatų dalybose – Lenkų rinkimų akcija, Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Naujoji sąjunga. Tad kitąmet į dotaciją pretenduos jau dešimt partijų, o ne aštuonios, kaip buvo pastaruosius ketverius metus.

Valstybės pinigai partijoms bus paskirstyti du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, kaskart po 8,5 mln. litų. Pirmojo pusmečio dotacija turėtų būti paskirstyta dar prieš gegužę numatomus naujojo prezidento ir birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, tad partijos gautus pinigus galės panaudoti šių rinkimų kampanijai.

Seimui pateiktos įstatymo pataisos, kurios pakeistų valstybės dotacijos mokėjimo partijoms tvarką. Siūloma pinigus skirti ne tik didžiausioms partijoms, bet ir bent po simbolinę sumą visoms likusioms. Tačiau neaišku, ar tokie pasiūlymai bus parlamentarų priimti.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams organizuoti kitų metų biudžete numatyta 38 mln. litų suma, nors ankstesniame, G.Kirkilo Vyriausybės parengtame projekte buvo įrašyta 44,6 mln. litų, o Vyriausioji rinkimų komisija tiems tikslams yra prašiusi apie 50 mln. litų.