Šeštadienį Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje paskelbtas Metų tolerancijos žmogus. Juo tapo dainininkas ir dainų kūrėjas Andrius Mamontovas.

"Esu šiek tiek sutrikęs ir sujaudintas. Nesitikėjau ir nesu vertas laimėti šios nominacijos, nors tokioje veikloje žodis "laimėti" nėra tinkamas. Arba laimėti gali visi. Išduosiu jums paslaptį – aš dar tik mokausi tolerancijos, o ši nominacija tik padės man tai prisiminti, – kuklinosi A.Mamontovas. – Tolerancija yra tada, kai gauni teisę būti tuo, kuo esi, leisdamas kitiems būti tuo, kas jie yra."

Kaip, pasak Andriaus, reikia mokytis tolerancijos? Geriausias mokymas – sekimas pavyzdžiu tų žmonių, kurie geriausiai demonstruoja geriausius toleranciją.

"Dabar toks laikotarpis, kai mes turime patvirtinti, kiek esame verti tos laisvės, kurią gavome prieš daugiau nei 20 metų. Tolerancijos mes vis dar mokomės, tarybinė sistema mus ilgai mokė turėti vieną nuomonę, o kitokie ir kitaip mąstantys žmonės būdavo užtildomi, pažeminami, išjuokiami, mes dar mokomės nekartoti to elgesio", – teigė A.Mamontovas.

Pastebėjus, kad pastaruoju metu atsiranda žmonių, kurie skambiai kalba apie toleranciją, bet patys nėra tolerantiški kitų nuomonei, A.Mamontovas teigė, kad tolerancija nėra taikstymasis: "Net jei oponento nuomonė nesutampa su tavo nuomonė, tu turi gerbti teisę išsakyti kito nuomone ir neprasivardžiuoti, kas dabar populiaru, neklijuoti etikečių."

Ir nors A.Mamontovas įsitikinęs, kad lietuviai pakankamai tolerantiški, tačiau pastebėjo, kad mums dar trūksta tolerancijos: "Kitokiems žmonėms. Kitos rasės, lytinės orientacijos, kitų tautybių. Mes vis dar mokomės suprasti, kad pasaulyje ir kitokių žmonių".

Į Sugiharos fondo teikiamą Tolerancijos žmogaus titulą šiemet taip pat pretendavo ekonomikos ekspertas, buvęs tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas, diplomatė ir Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė.

Už viso gyvenimo nuopelnus fondas apdovanojo disidentą Antaną Terlecką. Jis įvertintas už „gebėjimą derinti patriotizmą ir antikomunizmą, pastangas įveikti lietuviško antisemitizmo kliūtis, vertinant skaudžius istorijos įvykius“, informavo fondas.

"Nesitikėjau būti išgarbintas ir to nesu vertas. Esu su ydomis. Pažįstami, išgirdę, kad aš esu nominuotas, sakė, kad to nesu vertas. Esu labai senas ir linkęs daug kalbėti, tad jus mane sustabdykite", – šmaikštavo 76 metų A.Terleckas.

M.Majauskas, kuris po Lietuvą įžeidžiančio Poznanės "Lech" futbolo komandos fanų iškelto plakato stadione buvo pagrindinis filmuko "Lietuva myli Lenkija" iniciatorius, į ceremoniją Kaune atvykti negalėjo.

"Savo nominaciją skiriu Ukrainai. Tiems, kurie kovojo už ševčenkišką (Tarasas Ševčenka buvo garsus Ukrainos poetas, dailininkas, etnografas, rašytojas ir aktyviai palaikė Ukrainos nepriklausomybės idėją – aut. past.) orumą ir prieš imperiją",  – tarė R.Rimickaitė.

Metų tolerancijos žmogus paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje surengtoje ceremonijoje. A. Mamontovas apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu.

Kandidatūras apdovanojimui fondo valdyba rinko atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje.

Pasak Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“, ši kasmetinė nominacija skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Pirmąjį Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui.

Už viso gyvenimo nuopelnus fondas yra anksčiau yra pagerbęs mokytoją ir visuomenės veikėją Vytautą Toleikį.

Kaune surengtoje ceremonijoje dalyvavo Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi, Lenkijos ambasados politikos ekonomikos skyriaus patarėjas Michal Grodzki, JAV ambasados kultūros atašė Nina Murray, taip pat žinomi politikos bei visuomenės veikėjai.