Šių metų konferencijos tema – savanorystė kaip pagalbos ir asmeninio augimo forma – pasirinkta neatsitiktinai.

Konferencija buvo dedikuota partneriui – labdaros fondui „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“, kuris mini 30 metų veiklos sukaktį.

„Šios konferencijos esmė ta, kad ne mes kalbame už mokinius, o jie patys dalijasi tuo, ką išgyvena savo mokyklose, bendruomenėse, ir tai daro remdamiesi tyrimais, faktais, savo įžvalgomis. Kai vaikas supranta, kad jo balsas svarbus, kai jis pristato tyrimą, kalba auditorijai, jo požiūris į save keičiasi. O mums tai ženklas, kad pedagogika – gyvas, kuriantis procesas“, – pabrėžė viena renginio organizatorių, Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros profesorė dr. Ilona Klanienė.

5–12 klasių mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų dalijosi tyrimais apie tai, kas kuria jaukią, įtraukią ir saugią mokyklą.

Jie kalbėjo apie savanorystę, emocinę gerovę, bendravimo kultūrą ir bendruomenės stiprybes.

Kūrybiškai pristatyti darbai, paremti apklausomis, interviu ir vaizdo medžiaga, atskleidė ne tik problemas, bet ir įkvepiančius sprendimus, kurie jau gyvuoja jų mokyklose.

„Problemos – dažnai tos pačios: socialinis nerimas, netikrumas dėl ateities. Tačiau vertingiausia tai, kad mokiniai apie tai kalba ne paviršutiniškai, o remdamiesi tyrimais, gilindamiesi į esmę. Būtent tai ir suteikia šiai konferencijai ypatingą svorį“, – teigė I. Klanienė.

Moksleivė Salvija po renginio dalijosi įspūdžiais: „Pranešimai buvo labai įdomūs, sutikau daug skirtingų žmonių, praplėčiau akiratį, daugiau sužinojau apie savanorystę – tai pravers gyvenime“.