Ministerija: kvalifikuotų pareigūnų trūksta, nes nėra lėšų

Vidaus reikalų ministerija (VRM) sutinka su Valstybės kontrolės pastabomis dėl kvalifikuotų pareigūnų trūkumo, bet sako nesant lėšų jiems parengti, o trukdžiu turėti reikiamą skaičių pareigūnų nurodo ir profesijos nepatrauklumą dėl nedidelio atlyginimo.

Atsakydama dėl Valstybės kontrolės nurodytų trūkumų, ministerija pastebi, jog nėra pareigūnų rengimo sistemos, kuri užtikrintų, kad būtų parengiamas reikiamas pareigūnų skaičius visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms.

„Šiuo metu yra trys vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kuriose pagal patvirtintus profesinio rengimo standartus rengiami policininkai, pasieniečiai ir ugniagesiai gelbėtojai, tačiau dėl nepakankamo finansavimo jų parengiama nepakankamai“, - teigiama ministerijos atsakyme BNS.

Valstybės kontrolė audito išvadose teigia, jog statutinių pareigūnų rengimo procesas neužtikrina, kad visi tarnybą pradedantys pareigūnai įgytų reikiamą kvalifikaciją, o 2012 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Policijos departamentui pavaldžioms įstaigoms parengtų pareigūnų skaičius sudarė vos 11 proc. laisvų pareigybių skaičiaus.

VRM pažymi, jog 2007 metais ėmėsi iniciatyvos steigti vidaus reikalų sistemos kolegiją, kurioje būtų rengiami būsimi pareigūnai visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, tačiau šis projektas dėl lėšų stygiaus nebuvo įgyvendintas.

„Lietuvos policijos mokyklos ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos turima infrastruktūra nesudaro galimybių rengti daugiau būsimų pareigūnų nei rengiama šiuo metu. Šią problemą savo 2012 metų ataskaitoje paminėjo ir Valstybės kontrolė, tačiau jos sprendimą apsunkina lėšų trūkumas“, - rašoma VRM atsakyme.

Pasak VRM, kitas labai svarbus veiksnys, lemiantis nepakankamą pareigūnų rengimą, yra pareigūno profesijos nepatrauklumas. „Nepakankamas dėmesys pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimui, nedideli atlyginimai sąlygoja pareigūnų motyvacijos trūkumą ir didelę personalo kaitą vidaus reikalų įstaigose, todėl nėra pakankamai asmenų, kurie norėtų mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, o jas baigę dirbti atitinkamose vidaus reikalų įstaigose. Sprendžiant šią problemą, Vidaus reikalų ministerijoje rengiamas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas“, - teigia VRM.

Valstybės kontrolė pranešė, kad valstybės institucijose dirba 25 tūkst. statutinių pareigūnų, ir beveik pusė iš jų – žemiausias (C lygio) pareigybes užimantys pareigūnai, kasdien atsiduriantys pavojingose, ekstremaliose situacijose, kuriose būtinos specialios žinios ir įgūdžiai.

Pasak auditorių, dalis kitų žemiausio lygio pareigybes užimančių pareigūnų tarnybą statutinėje įstaigoje pradeda baigę tik vidurinę mokyklą ir neturėdami jokios profesinės kvalifikacijos, kai kurių iš jų mokymai pradedami tik praėjus pusmečiui ir daugiau nuo tarnybos pradžios, dalies pareigūnų rengimui skiriama nuo 10 dienų iki 3 mėnesių, nors minimali nustatyta profesinio rengimo trukmė - 1 metai.

VK taip pat daro išvadą, jog nepaisant statutinių pareigūnų vykdomų funkcijų svarbos visų lygių statutinių pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui neskiriama pakankamai dėmesio. „Skirtingai nei kitų valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo proceso valstybės mastu jokia institucija nekoordinuoja ir nevertina. Daliai pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikia įstaigos, kurių veikla nesusijusi su valstybės tarnautojų mokymu“, - teigiama pranešime.

Valstybės kontrolė taip pat pastebi, kad būsimus statutinius pareigūnus rengiančioms profesinio mokymo įstaigoms skiriamos lėšos nesiejamos su planuojamu parengti pareigūnų skaičiumi. Baigę statutines profesinio rengimo įstaigas policininkai, ugniagesiai gelbėtojai ir pasieniečiai privalo ištarnauti 5 metus, priešingu atveju - atlyginti parengimo išlaidas. Tuo tarpu tarnybai parengti vieną pasienietį valstybei vidutiniškai kainuoja 23 tūkst. litų, policininką - 17 tūkst. litų, ugniagesį gelbėtoją – 8 tūkst. litų.

Valstybės kontrolės duomenimis, per 2009-2011 metus statutinių pareigūnų rengimui ir mokymui skirta buvo: Policijos departamentui ir pavaldžioms įstaigoms - 36 mln. litų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir pavaldžioms įstaigoms - 25,5 mln. litų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui su pavaldžiomis įstaigomis - 15,3 mln. litų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai - per 800 tūkst. litų, Viešiojo saugumo tarnybai - per vieną mln. litų, Vadovybės apsaugos departamentui - 1,6 mln. litų, Kalėjimų departamentui su pavaldžiomis įstaigomis - 12 mln. litų, Muitinės departamentui su pavaldžiomis įstaigomis - 7,8 mln. litų, Specialiųjų tyrimų tarnybai - per 300 tūkst. litų.