Anot jos, šie aerodromai pritaikyti tik mažajai bei sportinei aviacijai, jų vieta netinkama sąjungininkų pajėgoms ar gynybos operacijoms.

Be to, jų infrastruktūra nereikalinga valstybinės mobilizacijos užduotims, nurodoma ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte.

„Šių aerodromų neplanuojama naudoti krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo užtikrinimo reikmėms, todėl netikslinga juos įtraukti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą“, – teigia ministerija.

Pasak ministerijos, esminis aspektas, lemiantis įrenginių ar turto įtraukimą į šį sąrašą, yra grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nacionalinio saugumo interesams vertinimas. Tačiau neaišku, ar siūlant įtraukti šiuos objektus toks vertinimas buvo atliktas.

„Ir kituose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, įtvirtinančiuose krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strateginius tikslus ir konkrečius veiksmus jiems pasiekti, nenumatyta naudoti Pociūnų aerodromo ir Alytaus aerodromo ir jų plėtoti“, – nurodo ministerija.

Anot jos, įtraukus šiuos aerodromus į sąrašą, būtų apribotos savivaldybių galimybės juos plėtoti, modernizuoti aplinkines  teritorijas, taip pat tai pareikalautų papildomų lėšų apsaugai, kibernetiniam saugumui.

Seimas po pateikimo rugsėjį pritarė siūlymui grąžinti abu aerodromus į sąrašą, iš kurio jie buvo išbraukti 2018 metais. Vienas iš projekto iniciatorių, Seimo narys Andrius Kupčinskas teigė, kad vykstant karui netoli Lietuvos sienų šių objektų svarba labai išaugo.

Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti spalio 19 dieną.