Taip jis kalbėjo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vilnius informavo Berlyną, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią

„Jeigu yra planas A, strateginė linija, kryptis, tu turi turėti kažkokius atsarginius variantus, kaip atsarginę padangą turite automobilyje. Tai elementarus darbinis procesas. Manau, kad čia šiek tiek audra stiklinėje“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Čia yra elementarus darbinis procesas, kai turi strateginį tikslą – 2027 metų pabaigoje turėti visą kovinę brigadą čia, tu turi turėti ir planą B, čia visiškai normalus dalykas“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, pavyzdžiui, atsarginiuose planuose numatyta, kad jei Lietuvoje jau esantiems vokiečių kariams būtų staigiai reikalinga kokia nors infrastruktūra, kuri dar nėra paruošta, jiems laikinai būtų pasiūlyta jau esanti kita infrastruktūra.

„Jei reikia greitai ir tuo metu, tai būtų pasiūlyta tarpinė, jau parengta infrastruktūra“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Manau, kad čia šiek tiek audra stiklinėje.

„Viskas vyksta pagal planą, pagal galimybes, bet turi turėti omenyje visokias situacijas, į kurias tu turi turėti atsakymą, tam planas B ir reikalingas. Yra A ir yra B“, – sakė jis.

Trečiadienį pasirodžiusioje „Business Insider“ publikacijoje teigiama, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministerijoje surengtas posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl brigados perkėlimo terminų atidėjimo, tačiau nebuvo priimta sprendimų.

Remiantis šaltinių duomenimis, Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui (Borisui Pistorijui) pateiktos alternatyvos arba atsisakyti dalies infrastruktūros, ypač reikalingos kariams su šeimomis, arba atidėti brigados perkėlimą.

L. Kasčiūnas teigė, kad žiniasklaidoje pateiktos interpretacijos, o problemų dėl civilinės infrastruktūros nekils.

„Jeigu kariai atvažiuoja su šeimomis, būstai yra absorbuojami rinkoje. (...) Vilniuje ir Kaune pilna būstų, tūkstantį butų tikrai galima rasti, kad būtų galima priimti etapiškai atvykstančius karius“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tie kariai, kurie atvyks ne su šeimomis, kaip sutarta su Vokietija, gyvens statomuose vadinamuosiuose „kariniuose viešbučiuose“, aiškino L. Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie mokyklų poreikį, ministras teigė, kad šiemet Vilniuje ir Kaune pradės veikti po vieną vokišką klasę, o sprendžiant dėl vokiškų mokyklų steigimo, pirmiausia bus vertinamas jų poreikis.

L. Kasčiūno teigimu, dabar yra deramasi dėl dvišalės sutarties su Vokietija, kurioje bus įtvirtintos vokiečių karių teisės Lietuvoje.

„Planas rugsėjį ją ratifikuoti čia Seime, su ministro Boriso Pistoriaus išėjimu su žodžiu Lietuvos parlamentarams ir lietuvių tautai“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.