Ministerija patikslino ministrės Jurgitos Šiugždinienės teiginius antradienį duotame interviu LRT radijui, jog liepos 23-iąją abiturientai atestatą jau galės gauti.

„Iki liepos 23 dienos bus žinomi pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai ir abiturientai iš karto galės prašyti mokyklų išduoti atestatus, jei neteiks apeliacijų. Tačiau liepos 23 d. atestatai dar nebus išduoti. Ministrė atsiprašo dėl netikslios informacijos“, – teigiama ministerijos pranešime.

J. Šiugždinienė išreiškė viltį, kad abiturientai dėl pavėlintos egzaminų sesijos neturėtų vėluoti su dokumentais stodami į aukštąsias mokyklas užsienyje. 

„(Abiturientai – BNS) turėtų kiekvienas iš karto kreiptis į savo mokyklos vadovą, kad išduotų atestatą, jeigu neteikia apeliacijos, tada reikės išversti, patvirtinti notarui ir siųsti į savo universitetą“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė. 

Iki liepos 23 dienos bus žinomi pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai ir abiturientai iš karto galės prašyti mokyklų išduoti atestatus, jei neteiks apeliacijų.

Pasak jos, ministerija, tarpininkaujant atašė, susisiekė su užsienio universitetais, prašydama, kad stojimo datos būtų pavėlintos. Anot J. Šiugždinienės, „tikrai dauguma šalių yra nukėlę patekimo į universitetus terminą“, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija anksčiausiai stojimus organizuos rugsėjo 1-ąją.

Ministrė radijui taip pat teigė, kad pirmasis Lietuvių kalbos brandos egzaminas pirmadienį praėjo sklandžiai, tik keturi abiturientai laikė egzaminą atvykę iš izoliacijos, atlikę testus.

Ji taip pat priminė, kad nuo rugsėjo planuojama „grįžti į klases ir mokytis normaliu būdu klasėje“, bet paliekama ir hibridinio ugdymo galimybė – šiam procesui palengvinti bus perkama ir speciali įranga. Ministrė tikisi, kad saugumą užtikrinti padės ir netrukus prasidėsiantis dvylikamečių skiepijimas, ir planai pasiekti masinį imunitetą vasaros viduryje.

J. Šiugždinienės teigimu, testavimas dėl COVID-19 visiems moksleiviams bus tik rekomenduojamas, o jei susiformuos koronaviruso židiniai, situacijos bus sprendžiamos individualiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Nori paneigti mitus dėl hibridinių klasių

J. Šiugždinienė teigia, kad dėl rudenį mokyklose planuojamų įdiegti hibridinių klasių sklando daug mitų, kuriuos reikia paneigti. Ministrė akcentuoja, kad rugsėjį ketinama, jog į mokyklas sugrįš jau visi mokiniai, o hibridinės klasės, pasak jos, pasitarnautų tuo atveju, jei ugdymo įstaigoje būtų užfiksuotas koronaviruso židinys.

„Tikrai daug yra mitų apie hibridines klases ir norėčiau paneigti tuos mitus ir bendrai, kad mes ruošiamės sugrįžti į klases ir mokytis normaliu būdu klasėje. (...) Matome situaciją tikrai gerėjančią, vakcinavimas spartėja, tikime, kad vasaros pabaigoje turėsime visuotinį imunitetą ir mūsų tikslas – sugrįžti į mokyklas, sugrįžti į klases“, – LRT radijui teigė J. Šiugždinienė.

Matome situaciją tikrai gerėjančią, vakcinavimas spartėja, tikime, kad vasaros pabaigoje turėsime visuotinį imunitetą ir mūsų tikslas – sugrįžti į mokyklas, sugrįžti į klases.

Vis tik ministrė atkreipia dėmesį, kad prasidėjus naujiems mokslo metams galimai nepavyks kai kuriose ugdymo įstaigose išvengti židinių. Jos teigimu, tokiais atvejais dėl kiekvienos ugdymo įstaigos bus ieškoma individualių sprendimų.

„Žinoma, mes turime būti pasiruošę visiems atvejams. Gali atsitikti taip, kad kai kuriose mokyklose susiformuos židiniai. Tikrai rekomenduosime, noriu pabrėžti, testavimą. Ir jeigu atsitiktų taip, kad yra susiformavę kažkur židiniai, tai spręsime tuos klausimus individualiai“, – teigė ji.

J. Šiugždinienės teigimu, būtent tuo atveju, kai mokykloje būtų fiksuojamas koronaviruso židinys, ir pasitarnautų hibridinės klasės. Jos teigimu, hibridinės klasės, visų pirma būtų pagalba mokytojui.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada įsigyti ir suteikti mokykloms po dvi (hibridines – ELTA) klases. Tai yra labai nedaug. Tai yra pagalba tais atvejais, kai atsitinka tokie dalykai kaip židinys, kai mokykloje kažkurie mokiniai turėtų mokintis nuotoliu, o kažkurie klasėje“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Hibridinė įranga padeda mokytojui, nes tai yra technologija, kuri leidžia sekti mokytoją, judėti paskui mokytoją, jam nereikia ypatingų pastangų vesti nuotolinę pamoką kartu su normalia pamoka“, – taip pat akcentavo ji.

Todėl ministrė pabrėžia, kad pamokos hibridiniu būdu bus vykdomas tik esant poreikiui.

„Niekas neplanuoja visų pamokų vesti hibridiniu būdu, tai niekur nevyksta, tai yra papildomos technologijos“, – patikino J. Šiugždinienė.