Armėnijoje viešinti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad tarp tarpininkaujančių Jerevano-Baku derybose dėl Kalnų Karabacho yra suinteresuotų, jog sudėtinga padėtis regione nesikeistų.

Tokią poziciją ministrė BNS išsakė po pirmadienį įvykusių susitikimų su Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu ir užsienio reikalų ministru.

Pasak jos, susitikime su Armėnijos vadovu daugiausia dėmesio buvo skirta buvo būtent Kalnų Karabacho konflikto ir regioninio saugumo klausimams.

Siekiant sureguliuoti konfliktą dėl Kalnų Karabcho deryboms tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vadinamosios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupės formate tarpininkauja Rusijos, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija.

„Tik galiu pasakyti, tą sakiau ir Armėnijos prezidentui, kad mes iš Lietuvos pusės matome, kad galbūt kai kurios valstybės - dabar nenorėčiau jų įvardyti -, kurios dalyvauja tarpininko vaidmenyje, yra suinteresuotos “status quo„ (dabartinės padėties) pozicija. Nes tokių konfliktų - karštų ir įšaldytų - visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje matome daug ir kartais atrodo, jog ne visi yra suinteresuoti, kad jų nebebūtų“, - sakė R.Juknevičienė, paklausta, ar visos deryboms tarpininkaujančios šalys laikosi vienodos pozicijos.

Pasak ministrės, Lietuvos pozicija konflikto sureguliavimo klausimu atitinka Europos Sąjungos poziciją, jog laikytis „status quo“ principo negalima ir turi būti ieškoma sprendimo būdų."Ir antras dalykas - negali būti jokios alternatyvos taikiam konflikto sprendimui. Kokie nors bandymai jėga, ginklu spręsti šį klausimą būtų nepriimtini tarptautinei bendruomenei, Lietuvai taip pat.

Užtikrinau prezidentą, kad ES tų pačių tikslų siekia, kad labai svarbų, jog atsirastų daugiau pasitikėjimo. Tada bus daugiau galimybių šį konfliktą spręsti", - teigė Krašto apsaugos ministerijos vadovė.

R.Juknevičienė pažymėjo, kad bandymas paremti vieną ar kitą pusę „tik pakenktų procesui“.Ji taip pat sakė susitikimų metu pajutusi Armėnijos „suinteresuotumą“ plėtoti bendradarbiavimą su NATO valstybėmis.„Aš pajutau didelį suinteresuotumą, kad Armėnijos ir NATO narių, tokių kaip Lietuva, santykiai plėtotųsi, kad jiems išlaikyti tam tikrą balansą savo užsienio politikoje tarp įvairių struktūrų. Kaip supratau, santykių plėtojimas su NATO narėmis jiems yra svarbus“, - kalbėjo R.Juknevičienė.

Remiami Armėnijos valdžios Kalnų Karabache gyvenantys armėnai regiono kontrolę perėmė po dešimtąjį dešimtmetį įvykusio karo, per kurį žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Kalnų Karabacho nepriklausomybės tarptautinė bendrija nepripažįsta.

Šis regionas iki šiol lieka įtampos židiniu, nepaisant 1994 metų paliaubų, kurios nutraukė Armėnijos ir Azerbaidžano karą. Armėnijoje iki šiol yra dislokuoti tūkstančiai Rusijos karių, kurie padeda saugoti sieną.