Tragedija, kai šalį jau kelintą dieną krečia Baltijos jūroje dingusių dviejų pilotų drama, puiki proga susikrauti politinį kapitalą. Dienraščio "Klaipėda" duomenimis, paaukoti ketinama Karinių jūrų pajėgų admirolą Kęstutį Macijauską. Esą būtent jis kaltas, kad paieškos ir gelbėjimo operacija nevyko sklandžiai, kelis kartus ji buvo nutraukta.

Išvarė iš posėdžio?

"An-2" nelaimė pradeda priminti Garliavos epopėją, kai politiniai veikėjai, prisidengę pedofilijos klausimu, turėjo puikią progą krautis dividendus saviems reitingams.

Panaši situacija klostosi ir šį kartą. Nežinios skausmo draskomų pilotų artimųjų fone staiga ėmė rastis aukšto rango užtarėjai, žinovai ir specialistai, kurie sudarė iliuziją, jog dingusius lakūnus dar įmanoma rasti gyvus.

O visi, kurie pasakė karčią tiesą, moraliai tarsi tapo nelaimės kaltininkais.

Vienas jų – Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas K.Macijauskas. Jis darbui jūroje paaukojo beveik keturis dešimtmečius, tad geriausiai žino, kiek valandų 10 laipsnių temperatūros vandenyje turi galimybę išlikti į jį įkritęs žmogus.

26 valandų paieška esą buvo daugiau nei pakankama, ieškant gyvų žmonių.

Lakūnų artimiesiems taip neatrodė. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tam pritarė. Jis tapo geras.

Tad nenuostabu, jog žodžių į vatą nevyniojęs admirolas ne itin mandagia forma buvo išprašytas lauk iš pasitarimo Karinių jūrų pajėgų štabe, kur susirinko dingusių pilotų artimieji, oreiviai, jūrininkai ir pats ministras su savo svita.

Kol visi minėti asmenys peržiūrėjo povandeninio roboto filmuotą medžiagą, K.Macijauskas tarsi prasikaltęs mokinys, išvarytas už durų, nervingai vaikštinėjo štabo kieme, kuriame interviu su ministru laukė pulkas žurnalistų.

Admirolas tik puse lūpų prasitarė, kodėl jis ne pasitarime kartu su visais.

Paklaustas apie asmeninę atsakomybę šioje paieškos istorijoje ministras J.Olekas sakė: "Šis centras (Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras – A.D.) savarankiškas centras, kurio veikloje Krašto apsaugos ministerija nepaminėta. Manau, mes turėsime taisyti tvarką, kad ta informacija ir mus greičiau pasiektų, kad mes galėtume turėti įtaką greičiau atliekant tuos darbus."

Kitaip tariant, nei ministras, nei ministerija šiuo atveju atsakomybės neprisiima, tad bet kuriuo atveju teks ieškoti kaltų.

Yra kandidatas į postą?

Dienraščio duomenimis, atsirado puiki proga kėdžių perstumdymui Karinių jūrų pajėgų štabe, iš posto išstumiant neįtikusį admirolą.

Būtent K.Macijauskas veikiausiai kaltas, kad Aeronautikos koordinacinis gelbėjimo centras, vienintelis žinojęs apie galimą nelaimę, kažkodėl daugiau nei pusantros valandos delsė pranešti apie virš Baltijos prapuolusį "An-2", kad gelbėjimo operacija prasidėjo per vėlai, kad laivas "Šakiai" plaukė per lėtai, tarsi jo variklio galingumas priklausytų nuo admirolo valios, galiausiai, kad daugiau nei po paros audringoje jūroje jis įsakė nutraukti pilotų paieškas.

Šių argumentų daugiau nei pakanka, kad admirolas būtų "šlovingai" išlydėtas į pensiją.

Viešumo nepanorę pareigūnai neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo, kur link krypsta kaltųjų paieškos.

"Admirolo figūra manęs neįkvepia, bet tai – ne priežastis jam nušalinti", – teigė vienas dienraščio kalbintas asmuo.

"Gal jis ne visiems patinka dėl savo stačiokiško būdo, bet tai – padorus žmogus, kuris, ieškodamas dingusių žmonių, tikrai darė viską, ką galėjo", – antrino kitas pareigūnas.

Dienraščio duomenimis, K.Macijausko kėdė kliba jau kurį laiką. Teigiama, kad jam yra numatyta pamaina, asmuo, kurį stengiasi prastumti įtakingi politikai.

Tad tik buvo laukiama tam tikros progos, kur suklups admirolas ar bus parklupdytas.

"An-2" avarijos gelbėjimo operacijos skandalas – tinkamiausias, nors ir ne itin garbingas momentas.

Galimas dalykas, kad Karinių jūrų pajėgų vadų rotacija įvyks artimiausią mėnesį.

Artimieji kraujo netrokšta

Vakar Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabe su Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo "An-2" artimaisiais – A.Mačiulio dukromis bei A.Selmistraičio žmona ir dukra – susitiko krašto apsaugos ministras.

Kartu peržiūrėtas povandeninio roboto nufilmuotas vaizdas bei aptartos tolesnės fiuzeliažo apžiūros galimybės.

Tiesa, tikimybė, kad dingę oreiviai gyvi, vis mažesnė. Tačiau jų paieška tęsiama.

Vienas pagrindinių dingusių pilotų artimųjų prašymų yra apžiūrėti nuskendusio lėktuvo vidų.

Pasak lakūno A.Mačiulio dukters Brigitos, jai pavyko išsiaiškinti, kad tokią techniką turi švedai.

"Mes mąstome racionaliai, kaip ir tie žmonės, kurie vykdė paiešką, suprantame, kad 124 m gylis yra tikrai labai didelis ir narai ten nusileisti negali, o robotas nepajėgus patekti į fiuzeliažo vidų. Sutarėme, kad ieškosime galimybių, kaip lėktuvo vidus gali būti apžiūrėtas", – po susitikimo su ministru J.Oleku kalbėjo B.Mačiulytė.

Lakūno dukra neslėpė, kad delsimas pradėti paieškos operaciją – vienas opiausių klausimų. B.Mačiulytė prašė ministro, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas ir kad "ministerija pati savęs netikrintų".

"Yra kaltų asmenų, yra aplaidumo, nesavalaikių sprendimų. Paskutinis kontaktas su įgula fiksuotas šeštadienį 16.16 val., o paieška paskelbta tik 18 val. Kodėl taip nutiko? Kažkas turi prisiimti atsakomybę", – įsitikinusi dingusio piloto dukra B.Mačiulytė.

Paklausta, ar reikalautų kaltųjų nušalinimo iš postų, Brigita atsisakė apie tai kalbėti, esą dabar ne tai yra svarbiausia: "Nenoriu kalbėti apie kaltininkus, sulaukime tyrimo pabaigos."

"Mums labai apmaudu, kad mūsų valstybėje politika yra tokia, kad kol neprisiskambini ministrui, tol paieškos yra vangios. Tai yra skaudu", – apgailestavo kita piloto dukra Alė Mačiulytė.

Atsiliepė viršininko telefonu

Patys pirmieji, sužinoję apie įvykį, buvo Aeronautikos koordinacinis gelbėjimo centras – viešosios įstaigos "Oro navigacija" padalinys, priklausantis Susisiekimo ministerijai.

"Mes neturime laiko kalbėtis, neeskaluokime šios temos, nemanipuliuokime šia nelaime ir neieškokite čia kaltų. Viso gero", – taip lakoniškai savo kolegų kone nusikalstamą neveiklumą mėgino dangstyti neprisistatęs asmuo, atsiliepęs Aeronautikos koordinacinio gelbėjimo centro viršininko telefonu.

Tad sunku pasakyti, kokias funkcijas atlieka ši mistinė valstybinė institucija, šiuo atveju taip sėkmingai nusišalinanti nuo esminių klausimų "An-2" tragiškoje istorijoje.

Aišku tik viena, kad tai šilta, ribotos atsakomybės ir labai gerai apmokama valdiška vieta, kurios vadovų alga siekia nuo 2,6 tūkst. iki 3,4 tūkst. eurų per mėnesį.

Komentaras

Arvydas Narmontas

Buvęs Uosto kapitono tarnybos vadovas

Pats ilgus metus dirbau Jūrų gelbėjimo koordinaciniame centre ir esu įsitikinęs, jog mano kolegos atliko viską, kaip priklauso. Todėl kaltųjų paieškos tarp jų yra tiesiog negarbingas reikalas. Priimdami sprendimą nutraukti paiešką, jie gi vadovavosi tarptautiniais dokumentais. Juose yra nurodyta, kiek ir kokioje vandens temperatūroje gali išgyventi žmogus. Pabandykite šiandien įbristi į jūrą, pastovėkite ten bent penkias minutes ir pamatysite, kaip viskas atrodo. O paieška nutraukiama, nes mirusiųjų jūroje niekas nebeieško. Pripažįstu, kad gelbėjimo laivo "Šakiai" parengtis gal buvo per ilga. Tiems žmonėms, kurių artimųjų ieškoma, gelbėjimo operacija niekada neatrodys ideali. Gali stengtis, kiek tik nori, bet niekada visi nebus laimingi. Aišku, jei pilotus būtų pavykę išgelbėti, tada jau gelbėtojai būtų pagarbinti tarsi riteriai. Čia reikia aiškintis, kodėl nebuvo to pagalbos signalo, ar tikrai tas lėktuvas buvo sukomplektuotas taip, kaip priklauso, ar tikrai ten buvo gelbėjimo priemonės. O ieškoti žmogaus banguotoje jūroje nėra taip paprasta. Be to, nebuvo nurodyta tiksli nelaimės vieta. Gal pajėgų reikėjo daugiau, galėjo dalyvauti ir Pakrančių apsaugos tarnyba, jie turi greitaeigius katerius. Bet netgi jie prieš bangas plaukti greitai negali. Dabar akivaizdu viena, kad reikia atrasti kažką kaltą dėl šios tragedijos. Kadangi dirbau šį darbą, negaliu teisti tų žmonių, kad kažkas kažko nepadarė. Žinau, kokių sudėtingų situacijų pasitaiko.