Prašo papildomų pinigų

Kaip dienraščiui teigė K.Mažeika, pagal ES aplinkos ir klimato (LIFE) 2014–2020 m. programą įsipareigota, kad iš Lietuvos valstybės biudžeto bus skirti per 10,8 mln. eurų. Tačiau ministeriją pasiekė informacija, kad šiam projektui reikia papildomai skirti dar 7 mln. eurų iš to paties bendro finansavimo fondo.

"Tai gana keista situacija. Visų pirma klausimai pakrypo apie BAF, kurio veikla jau anksčiau buvo atsidūrusi po gamtosaugos mokslininkų didinamuoju stiklu. Ši viešoji įstaiga teigia besirūpinantį saugomų paukščių – meldinių nendrinukių – išlikimu Nemuno deltoje ir Žuvinto rezervate. Viešai yra skelbta, kad vienam paukštukui tektų maždaug 40 tūkst. eurų. Jau ir anksčiau esu sakęs, kad šių gamtos mylėtojais prisistatančių asmenų veikla man yra kėlusi įtarimų. Lietuvoje yra ne vien tik Raudonosios knygos saugomų meldinių nendrinukių, bet ir daugiau paukščių, kuriems reikalinga apsauga. Taigi klausimas – kodėl tik meldinėms nendrinukėms skirti milijonai?" – savo pavedimo priežastį aiškino naujasis aplinkos ministras K.Mažeika.

Viename iš pavedimo punktų prašoma išaiškinti, "kiek meldinių nendrinukių rūšies individų pasiliko po projekto (…) veiklų įkurtose buveinėse iki 2019 m. gegužės 25 d."

Jau ir anksčiau esu sakęs, kad šių gamtos mylėtojais prisistatančių asmenų veikla man yra kėlusi įtarimų.

Aplinkos ministras pavedime teigia, kad reikia įvertinti visų, tarp jo ir BAF projektų naudą Lietuvos ekosistemai. Šio projekto vertė – apie 4 mln. eurų, iš kurių apie 1 mln. tektų sumokėti mūsų mokesčių mokėtojams.

Keistas sutapimas: aplinkos ministras potvarkį pasirašė gegužės 27 d., nors prieš dešimt dienų viešumoje buvo pasirodęs pranešimas, kad ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusių meldinių nendrinukių, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – geolokatoriai.

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas dienraščiui teigė, kad tinklais sugauta jau dešimt meldinių nendrinukių iš 31, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti geolokatoriai Nemuno deltoje, o projektą vykdo BAF.

"Žuvinto biosferos rezervate, į kurį buvo perkelta 50 paukštukų jauniklių, vienas iš kurių neišgyveno, grįžo vienas. Manau, tai neblogas pasiekimas", – dienraščiui kalbėjo V.Eigirdas.

Pašnekovo teigimu, meldinių nendrinukių populiacijos gausėjimas ar mažėjimas priklauso ne tik nuo joms tinkamų buveinių, bet ir nuo klimato sąlygų – koks vandens lygis bus buveinėse. O tai jau lemia ne žmogaus norai ir jėgos.

Kęstutis Navickas. Vytauto Petriko nuotr.

Išvada – neigiama

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta nepriklausomų ekspertų atlikto vertinimo, kaip įgyvendinamos ES fondų investicijų 2014–2020 m. veiksmų programos gamtos apsaugos priemonės, ataskaita.

Šio ministerijos užsakyto vertinimo tikslas – išanalizuoti, koks yra ES investicijų poveikis gamtos būklei, kokios pasiekta pažangos ir kokių kyla planavimo, įgyvendinimo, finansavimo ar kitų iššūkių.

Pasak aplinkos ministro K.Mažeikos, nepriklausomas atliktų darbų įvertinimas yra svarbi sudėtinė sprendimų priėmimo dalis. Tai padeda didinti investicijų efektyvumą ir rezultatyvumą.

Viename iš atskaitos punktų sakoma, kad nepriklausomų vertintojų vienas iš tikslų buvo vertinti bandymą "sustabdyti meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola) ir stulgių (Gallinago media) populiacijų nykimą, sutvarkyti buveines ir išlaikyti stabilią jų būklę". Vertintojai apžvelgė 2015–2018 m. situaciją: "Akivaizdžių abiejų rūšių populiacijų gausos didėjimo požymių nėra, bendra rūšių apsaugos būklė nepalanki".

Klausimas mokslininkams: jei už milijonus atkurtos buveinės – vienam paukštukui tenka apie 40 tūkst. eurų – yra tobulai kokybiškos, kodėl jose negausėja šių paukščių?

Nors nepriklausomi ekspertai teigia, kad atkurtų meldinių nendrinukių buveinių kokybė yra tinkama, konstatuojama, kad šių paukščių sumažėjimą lemia ne atkurtos buveinės, o oro sąlygos: "Meldinių nendrinukių populiacija vertinimo laikotarpiu nuolat didėjo, tačiau iki pat 2017 m. nacionalinė populiacija neatsikūrė iki 1996–2001 m. populiacijos gausos lygio, kai visose šalyje žinomose veisimosi vietose buvo priskaičiuojama apie 300 giedančių patinų. Žymus gausos sumažėjimas buvo stebimas ir 2017 m, kai iš viso buvo suskaičiuota 148 giedantys patinai – bemaž šimtu patinų mažiau nei 2016 m. Ekspertų vertinimu, toks gausos sumažėjimas labiau sietinas su orų sąlygomis, kurios lėmė paukščių aptinkamumo sumažėjimą, tačiau realaus populiacijos gausos pokyčio gali ir neatspindėti. Bendra rūšies apsaugos būklė vertinama kaip nepalanki, nes be specialios priežiūros rūšiai tinkamų veisimosi buveinių plotas šalyje mažėja, o rūšies populiacijos visame paplitimo areale, ypač jo pakraščiuose, vis dar palyginti sparčiai nyksta."

"Ši išvadą yra dvejopa. Pirma, pripažįstama, kad meldinių nendrinukių populiacija priklauso nuo oro sąlygų – taip būtent ir yra, antra, teigiama, jog paukštukams BAF atkurtos buveinės yra tinkamos. Klausimas mokslininkams: jei už milijonus atkurtos buveinės – vienam paukštukui tenka apie 40 tūkst. eurų – yra tobulai kokybiškos, kodėl jose negausėja šių paukščių? Atsakymas būtų vienas: kad ir kokios būtų buveinės, viską lemia besikeičiantis klimatas", – dienraščiui sakė gamtosaugininkas, botanikos mokslų daktaras Tomas Kovėra.

Atsakymo nesulaukė

Praėjusiais metais Seimo opozicija buvo surengusi nesėkme pasibaigusią interpeliaciją tuomečiam aplinkos ministrui K.Navickui. Seimo narys Juozas Olekas po ministro pateiktų raštiškų atsakymų į klausimus akcentavo, kad rašte yra daug nutylėjimų, tam tikrų pagyrų ir "baltais siūlais, ir tam tikru pamuilinimu akių bandoma suklaidinti Seimo narius". Politikas visų pirma turėjo K.Navicko santykius su jo buvusia darboviete – BAF.

"Atsakymų tekstas prasideda ode BAF. Pone ministre, mylite savo kūdikį, nes turbūt neša nemažą naudą. Taip, kaip rašote atsakymuose, jūs iš tikrųjų išsisukote nuo kai kurių teisės aktų pasirašymo, pakišdamas kolegą Bronių Markauską, kuris turbūt negalėjo žinoti, kaip yra pasirašomi įsakymai, susiję su jūsų asmeniu. Tačiau 2018 m., kai į jus kreipėsi buvęs jūsų viršininkas Žymantas Morkvėnas, BAF direktorius, prašydamas pakeisti galiojantį aplinkos ministro įsakymą dėl galimo paukščių atvežimo iš trečiųjų šalių, čia jau jūs neiškentėte, nerizikavote, kad pasirašytų ar nepasirašytų kas nors kitas, ir kartu su Muitinės departamento vadovu, Valstybinės maisto inspekcijos tarnybos vadovu pasirašėte tuos pakeitimus, kurie atveria kelią atvežti į Lietuvą meldinių nendrinukių. Turbūt nepavyko ir tada, kai jūs kreipėtės į Gamtos tyrimų centrą, bandydamas gauti pritarimą, kad toks meldinių nendrinukių saugojimas būtų pagrįstas moksliniais teiginiais. Tačiau atsakymas buvo labai aiškus – tiek M.Dagys (Gamtos tyrimų centro vadovas – red. past.), tiek akademikas Vincas Būda labai aiškiai pasakė, kad toks būdas saugoti meldines nendrinukes nėra tinkamas ir todėl jie nederino to projekto", – per interpeliaciją kalbėjo J.Olekas.

Seimas į šiuos J.Oleko viešai pateiktus klausimus taip ir nesulaukė K.Navicko atsakymo. O ar galėjo būti kitaip?

Praėjusių metų pavasarį buvęs tuomečio aplinkos ministro buvęs darbdavys, BAF direktorius Ž.Morkvėnas, raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas spręsti problemą, kaip meldinių nendrinukių jauniklius atvežti į Lietuvą, Žuvinto rezervatą. Galiojantys teisės aktai tai draudė. Aplinkos ministerijoje buvo parengtas teisės akto pakeitimo projektas, tačiau reikėjo gauti Gamtos tyrimų centro išvadą. Viena jų buvo neigiama. Mokslininkai gegužės 15 d. ministerijai ir BAF adresuotame rašte pasisakė tik apie galimą eksperimentą. Gegužės 28 d. Gamtos tyrimų centras ministerijai ir BAF atsakė, kad, nesulaukęs atsakymo į anksčiau išsakytas pastabas, BAF pateikto projekto dėl paukštukų perkėlimo iš Baltarusijos į Žuvinto rezervatą nederino. Tą pačią dieną ministerija palaimino paukštukų perkėlimą. Jei tikėtumei BAF projektu, 50 meldinių nendrinukių jauniklių perkėlimas turėjo atsieiti net 440 tūkst. eurų – maždaug 9 tūkst. eurų perkeliant vieną paukštuką.

Kalba apie perspektyvas

Dienraščio paprašytas atsakyti į ministro pateiktą klausimą, kiek meldinės nendrinukės rūšies individų pasiliko po projekto įkurtose buveinėse iki šių metų gegužės pabaigos, BAF direktorius Žymantas Morkvėnas buvo linkęs kalbėti apie paukštuko perkėlimo iš Baltarusijos į Lietuvą programą: "Moksliniai tyrimai rodo, kad natūralus paukščių sugrįžimas į buveines yra 20 proc. Žuvinte šiai dienai suskaičiavome devynis sugrįžusius giedančius patinėlius – tai beveik 20 proc." Pašnekovas teigė dar negalintis pasakyti, kiek šių paukščių yra jo vadovaujamos bendrovės įkurtose buveinėse, nes pirmoji apskaitą tik pradėta vykdyti, antroji vyks liepą.

"Projektinė veikla apima 20 tūkst. ha tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje. Lietuvos bendrasis finansavimas Baltarusijoje vykdomų veiklų nefinansuoja", – sakė Ž.Morkvėnas.

Pašnekovo teigimu, vykdant programą, ir šiais metais iš Baltarusijos bus parsivežta 50 meldinės nendrinukės jauniklių. Paklaustas, ar kartais ne dėl šios akcijos jis lankėsi Gamtos tyrimų centre, kuris nedavė leidimo paukščiams įvežti, Ž.Morkvėnas aiškino, kad "apsilankymas buvo skirtas informuoti mokslinę bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas apie mūsų veiklos rezultatus".