Mokyklų vadovams suteikus teisę iki 5 proc. mokytojų algas kirpti arba didinti, profsąjunga teigia, kad daugelyje mokyklų algos sumažintos maksimaliai.

Ministerija sako, kad taip besielgiančios mokyklos ir savivaldybės vis tiek nesutaupys, nes šių lėšų kitoms reikmėms negalės panaudoti.

Mokiniai skaičiuoja matematikos užduotis, o mokytojai - kiek šį mėnesį gaus algos. Šiemet jų algų fondas 5 proc. mažesnis. Kad nereikėtų algų rėžti visiems vienodai, Švietimo ir mokslo ministerija mokyklų vadovams suteikė teisę naudotis vadinamosiomis žirklėmis - jie gali iki 5 proc. mokytojų algas mažinti arba didinti. Anot Švietimo profsąjungos, daugelis mokyklų pasirinko algas kirpti maksimaliai.

„Kadangi tokias lėšas gaunam, turim išsidėlioti, kad visiems mokslo metams užtektų. Pas mus dar nėra minimaliausias koeficientas, bet jau nebetoli iki jo“, - teigė Šiaulių V. Kudirkos pagrindinės mokyklos direktorius Juozas Verkulevičius.

Mokytojų algas kirpti maksimaliai, anot profsąjungos, verčia savivaldybės.

„Didžiąją savivaldybių biudžetų dalį, daugiau kaip 50 proc., sudaro švietimo išlaidos, ir savivaldybės, ieškodamos taupymo kelių išgyvenimui, ieško ten, kur daugiausia galima sutaupyti. Todėl savivaldybės daro spaudimą vadovams, kad jie nustatinėtų minimalius koeficientus“, - įsitikinęs Aukštaitijos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Apie tokį savivaldybių elgesį Švietimo ir mokslo ministerija sako neturinti informacijos. Ir tikina, kad teisės aktais uždrausta lėšas algoms naudoti kitoms reikmėms.

„Jie vis tiek lėšas panaudoti turės tik mokytojams, kad ir sutaupys. Gal premijas išmokės, gal tarsis, žiūrės, kaip bus rudenį. Bet tų pinigų savivaldybės negalės panaudoti“, - teigia švietimo ir mokslo viceministras Vaidotas Bacys.

Tačiau profsąjunga tikina, kad dalyje mokyklų ne tik maksimaliai kerpami atlyginimai, bet dar ir mažinamos valandos už vadovavimą klasei ar kitus darbus. Tad viską sudėjus, algos nukirptos per 500 litų.