- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius akcentuoja, kad Vyriausybei pavyko vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad švietimo darbuotojai koronaviruso krizės laikotarpiu neprarastų pajamų.
Ministras teigia, kad didžioji lėšų dalis koronaviruso padariniams šalinti švietimo sektoriuje buvo skirta infrastruktūrai, nes, pasak jo, šie pinigai skirti ne tik švietimo srities problemoms spręsti, bet ir ekonomikai gaivinti bei naujoms darbo vietoms kurti.
Aiškindamas kritikuojamą Vyriausybės sprendimą didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms, ministras teigia, kad tai nėra „betonas kažkur pro šalį“, bet švietimo sektoriui reikalinga infrastruktūros plėtra.
„(Vyriausybei – ELTA) pavyko vykdyti įsipareigojimus Ne ik gydytojams, bet ir mokytojams bei kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams buvo garantuojamas darbo užmokestis per prastovų arba atostogų mechanizmą, užtikrinant, kad jie neprarastų pajamų“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė A. Monkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina, kad lėšos švietimo įstaigų infrastruktūrai nėra tiesiogiai skirtos iš švietimo biudžeto.
„Buvo skirtos lėšos, kad būtų galima jas panaudoti ekonomikai gaivinti, sustiprinti ir neprarasti darbo vietų, bet priešingai, kad žmonės grįžtų į jas, užsidirbtų. Ir buvo skiriamos lėšos tokiems projektams, kurie yra susiję su infrastruktūros plėtra. Įvairiems sektoriams peržiūrėti savo infrastruktūros projektus, tarp jų ir švietimo“, – teigė A. Monkevičius.
Ministras akcentuoja, kad lėšos skirtos infrastruktūros projektams, kurie yra susiję su mokyklomis, su universitetais, laboratorijomis, bendrabučiais, stadionais, aikštynais, kurių, pasak ministro, reikia ir savivaldybėms, ir švietimo įstaigoms. A. Monkevičiaus teigimu, lėšas buvo pasiūlyta investuoti būtent į tuos infrastruktūrinius projektus, iki kurių pabaigos trūksta labai nedaug.
„Tai nėra betonas kažkur pro šalį, tai yra sąlygos tiems patiems mokytojams, mokslininkams, tyrėjams, pedagogams, sportininkams. Tarp jų yra tokie dalykai kaip studentų bendrabučiai, laboratorijos, geltonieji autobusiukai, kompiuteriai mokytojams“, – tikino ministras.
„Opozicija visada turi rasti kažkokių kabliukų priekaištauti, bet visa tai yra skaidru, labai aišku, matoma, ne karta aptarti ir kriterijai, ir kam lėšos teko. Niekur nėra nereikalingai išleistos lėšos, visur tai yra objektai, kurie švietimui labai svarbūs“, – teigė jis.
Niekur nėra nereikalingai išleistos lėšos, visur tai yra objektai, kurie švietimui labai svarbūs.
A . Monkevičius akcentuoja, kad papildomai ženklią suma lėšų planuojama skirti ir pedagogams, moksliniams tyrimas, ir inovaciniams centrams.
„Ženklios sumos bus skiriamos ir tiems patiems įvairių grandžių pedagogams, taip pat moksliniams tyrimams, inovaciniams centrams – per 270 mln. dar papildomai per tam tikrą laikotarpį“, – teigė A. Monkevičius.
„Visa tai dabar yra labai intensyviai projektuojama ir tai taip pat bus panaudota siekiant ne tik įveikti COVID-19 pasekmes, bet ir suteikti impulsą, persitvarkyti inovatyvios ekonomikos, skaitmenizavimo, naujų įgūdžių, kurie leistų greičiau kurti gerovę šalyje, link“, – pridūrė jis.
Vyriausybės sprendimas iš beveik 94 mln. eurų, numatytų koronaviruso sukeltiems padariniams švietimo sektoriuje malšinti, didelę lėšų dalį skirti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui, sulaukė opozicijos kritikos. Konservatorius Vytautas Juozapaitis Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teiravosi, ar iš švietimo sektoriui skirtų lėšų, kurios, pasak politiko, išskirtinai skirtos statyboms ir infrastruktūros gerinimui, bent vienas euras yra skirtas darbuotojų atlyginimams ar kažkokioms kompensacijoms.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ŠMK posėdyje teigė, kad priekaištai Vyriausybei dėl lėšų, skirtų švietimo sektoriui, paskirstymo yra pagrįsti, nes „ciniškesnis žmogus pasakytų, kad liūto dalis išeina ne švietimui, o statyboms“.
Savo ruožtu A. Monkevičius akcentavo, kad sprendimas dalį lėšų skirti infrastruktūrai padėjo suderinti tiek švietimo poreikius, tiek sukūrė darbo vietų statybos sektoriuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų7
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas7
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...