Kaip rašė BNS, kovo antroje pusėje komitetas opozicijos atstovų siūlymu nutarė prašyti ekspertinio pataisų vertinimo iš Vytauto Didžiojo universiteto ir MRU mokslininkų.
T. Birmontienė kritiškai įvertino siūlymą steigti LRT valdybą, pažymėdama, kad ji iš pažiūros kuriama „išimtinai LRT generalinio direktoriaus, LRT administracijos veiklos kontrolei“, o siekis nuo 12 iki 15 narių išplėsti transliuotojo tarybą sukuriant jos biurą kelia abejones dėl veiklos biurokratizavimo ir LRT valdymo perdavimo tarybai.
„Naujai kuriamas LRT valdymo modelis – steigiamos institucijos ir plečiami jų įgaliojimai – sudarytų prielaidas varžyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, kuris yra esminė visuomeninio transliuotojo konstitucinės misijos įgyvendinimo prielaida“, – teigiama konstitucinės teisės ekspertės išvadoje, kurią matė BNS.
Mokslininkė abejoja LRT valdybos reikalingumu, akcentuodama, kad visuomeninis transliuotojas „negali būti tapatinamas su kitais rinkos dalyviais“.
Siūlymą tarybai suteikti įgaliojimus spręsti dėl kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimo LRT turinyje T. Birmontienė vertina kaip keliantį grėsmę transliuotojo nepriklausomumui, pasigesdama teisinio aiškumo.
Taip pat T. Birmontienė nurodė, kad įstatymo projekto nuostatos dėl LRT misijos ją formuluoja siauriau nei nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje, neapima daugelio konstituciškai reikšmingų aspektų, susijusių su viešojo intereso užtikrinimu.
„Vertinant įstatymo projekto nuostatas, skirtas LRT misijai apibrėžti, jos turėtų būti koreguojamos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, skirtą nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai“, – teigia mokslininkė.
Be kita ko, ji pažymėjo, kad visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, „turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui – valstybei“.
Aiškumo T. Birmontienė pasigedo ir LRT generalinio direktoriaus atleidimą nepasibaigus įgaliojimų laikui reglamentuojančiose pataisose, jos manymu, atvirose subjektyviai interpretacijai.
Anot mokslininkės, tokie atleidimo pagrindai kaip netinkamas vadovo funkcijų vykdymas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, viešojo intereso pažeidimas taip pat „kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisei, tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams“.
Konstitucionalistė pridūrė, kad siūlomos nuostatos dėl direktoriaus atleidimo, be kita ko, nedera su Venecijos komisijos rekomendacijomis nenustatinėti teisinio reguliavimo, skirto konkretaus asmens atleidimui.
Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra nutaręs plenarinių posėdžių salėje LRT įstatymo pataisas svarstyti balandžio 7-ąją. Reaguodami į situaciją, dalis žurnalistų dėl pakeitimų balandžio 8 dieną ketina rengti naują protesto akciją.
Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas antradienį minėjo, kad komitetas išklausys mokslininkų išvadų ir neskubės svarstyti LRT įstatymo pataisų, tačiau negalėjo pasakyti, ar sulauks ir atsižvelgs į naują Venecijos komisijos vertinimą.
Dalis mokslininkų, šią savaitę pristačiusių LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją, būgštauja dėl tik formalaus Kultūros komiteto dialogo su visuomene, interesantais, akademikais.
(be temos)