Nuo 2013-ųjų Lietuva dalyvauja NATO Žemės stebėjimo sistemos projekte. Projektas apima tris sritis: saugumą, krizių valdymą ir kolektyvinę gynybą. Projekto vertė - daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių. Jame dalyvauja 15 šalių.

Virš Lietuvos nuo 2017-ųjų turėtų skraidyti ne tik NATO naikintuvai, bet ir bepiločiai orlaiviai, kurie – šio projekto dalis. 1,5 t sveriančio bepiločio tikslas – žvalgyba. Įsiplieskus kariniam konfliktui, jis teiktų duomenis apie priešą, galimus taikinius.

Tačiau toks oro žvalgas bus naudojamas ir krizėms valdyti, pavyzdžiui, įvykus stichinei nelaimei, jis galėtų pateikti realų teritorijos planą, pasiūlyti geriausius privažiavimo kelius ir kitą informaciją. Beje, Lietuva NATO Žemės stebėjimo sistemai skyrė beveik 5 mln. eurų. Mūsų šalies įmonė jau kuria programinę įrangą.

Jungtinių Valstijų kompanija „Northrop Grumman“ NATO Žemės stebėjimo sistemą pristato taip: „Žmonės, būkite budrūs. Ši informacija yra svarbi. Mes stebime žemę ir esame NATO akys danguje“. Būtent jai yra patikėta vieno svarbiausio šios sistemos elementų – bepiločių lėktuvų „Global Hawk Block 40“ – kūrimas. Kompanija - pagrindinis projekto rangovas. Sutartis buvo pasirašyta 2012 metų gegužę per NATO viršūnių susitikimą Čikagoje.

„Svarbiausia matyti, ką daro tavo priešininkas. Žemės stebėjimo sistema suteikia šią galimybę tiems, kurie priima politinius ir karinius sprendimus. Jie matys visą strateginį vaizdą ant žemės. Mūsų operacijos Afganistane, Balkanuose, Viduržemio jūroje, Afrikos žemyne parodė, kokia svarbi ši galimybė“, – 2012 m. Čikajoje teigė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow.

Pirmasis bepilotis orlaivis Kalifornijoje bus pristatytas jau po trijų savaičių.Pasiruošimas NATO Žemės stebėjimo sistemos startui vyksta ir Europoje: Italijoje, Sicilijos saloje, Jungtinių Valstijų karinėje bazėje statoma pagrindinė misijos operacijų paramos vadavietė. Čia orlaiviai bus dislokuoti. Iš šios bazės jie kils ir į misijas.

1,5 t sveriantis bepilotis ore galės būti iki paros, kilti į daugiau nei 20-ies km aukštį ir vietovę stebėti bet kokiomis oro sąlygomis. Aprūpintas radarais, judančių taikinių detektoriais, termovizualinėmis kameromis, kitomis stebėjimo priemonėmis, NATO žvalgas galės stebėti žemės ir vandens paviršiuje esančius objektus, juos sekti.

„Bepilotis orlaivis yra tik tam tikrų sensorių nešėjas. Tie sensoriai fiksuoja reikalingą informaciją. Ji bus perduodama į centrinę operacijų vadavietę Italijoje, Sicilijos saloje. Ta informacija bus galima pasinaudoti. Kiekviena šalis galės ja pasinaudoti“, – tvirtina Krašto apsaugos ministerijos Sensorių, navigacijos, identifikacijos ir elektroninės kovos sistemų poskyrio viršininkas pulkininkas leitenentas Algirdas Sutkus.

NATO Žemės stebėjimo sistemos tikslas - žvalgyba, o karinių konfliktų atveju – ir duomenų apie priešą, galimus taikinius rinkimas. Oro žvalgus šalys galės naudoti ir nacionaliniams tikslams, pavyzdžiui, stebėti teritoriją per gamtos katastrofas ar stichines nelaimes, gauti informaciją apie padarytą žalą.

„Visi planai turi kažkokį rizikos faktorių. šiame projekte yra ir infrastruktūros statybos rizika – ji gali vėluoti. Taip pat svarbus niuansas – orlaivio sertifikavimas. Jis taip pat gali vėluoti, gali nevėluoti – kaip pasiseks. Pagal visus planus, šis pajėgumas turi pradėti veikti 2017 m. rudenį“, – nurodo A. Sutkus.

Projekto vertė - daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių. Jame dalyvauja 15 šalių. Tarp jų – ir Lietuva. Ekspertai teigia, kad vienai šaliai toks projektas finansiškai būtų nepakeliamas – bepiločiai orlaiviai yra tik dalis sistemos. Žvalgybinę informaciją perims, apdoros ir paskirstys štabams mobilios vadovavimo ir valdymo stotys, kurias gamina Europos įmonės.

Kiekviena šalis prie projekto prisideda ne tik pinigais, bet ir technologijomis ar žmogiškaisiais ištekliais. Pavyzdžiui, Lietuva NATO Žemės stebėjimo sistemai skyrė beveik 5 mln. eurų, mūsų šalies įmonė jai kuria programinę įrangą. Ji bus instaliuota serveriuose, įrengtuose mobilioje antžeminėje stotyje ir priims, apdoros bei išsaugos žvalgybinius duomenis, kuriuos surinks bepiločiai. Pasak šios įmonės atstovo, viena atskira šalis be kolektyvinių pastangų nesukurtų tokios sistemos.

„Tai bus pirma tokia sistema. Galima pasakyti ž ir dar daugiau: kuriama jungtinė žvalgybos sistema. Turbūt visi žino tokią sistemą kaip „AWACS“. Tai – oro erdvės stebėjimo sistema. Dabar gaminama sistema bus tas komponentas, kuris stebės žemę, paviršių. Šios dvi sistemos papildys viena kitą ir leis kurti jungtinę stebėjimo ir žvalgybos sistemą“, – aiškin UAB „Elsis“ verslo plėtros direktorius Vytautas Mielkus.

Tai reiškia, kad Lietuvos padangę greitai saugos ne tik NATO naikintuvai, bet ir bepiločiai orlaiviai. Lietuvos kariuomenė, naudodamasi jų surinkta informacija, galės stiprinti žvalgybos pajėgumus, prisidės prie NATO Žemės stebėjimo sistemos koncepcijos kūrimo ir jos panaudojimo.

Kitaip tariant, turėdamas aiškų vaizdą, aljansas galės priimti greitus sprendimus, kilus nenumatytoms situacijoms. Tai ypač aktualu dabar, kai geopolitinė situacija Europoje pablogėjo dėl agresyvių Kremliaus veiksmų.