NATO penktadienį patvirtino dislokuosianti šešiose rytų Europos šalyse nedideles grupes, kurios padės koordinuoti greitojo reagavimo pajėgas, atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad tokios grupės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje steigiamos pirmą kartą.

Grupes sudarys kelios dešimtys kariškių. Jie planuos ir organizuos karines pratybas, vadovaus ir kontroliuos bet kurį pastiprinimą, kurio galėtų prireikti.

28 Aljanso valstybių gynybos ministrai, susitikę vasario 5 dieną, svarstys dėl ypač greito reagavimo pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į įvykius bet kuriame karštame taške Europoje.

Tikimasi, kad NATO šalų gynybos ministrai sutars dėl šio naujos strategijos elemento, sakė Aljanso vadovas.

Anot J.Stoltenbergo, šalys, galėsiančios pasiūlyti kelių tūkstančių karių pajėgas, bus žinomos kitą savaitę. Norvegija, Vokietija ir Nyderlandai nurodė esančios pasirengusios prisidėti.

„Jos (tos grupės) turėtų būti labai svarbios, nes veiktų kaip jungtis tarp nacionalinių ir NATO pajėgų. Jos užsiims planavimu, organizuos pratybas, teiks kai kuriuos vadovavimo elementus“, – sakė J.Stoltenbergas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas BNS yra sakęs, kad Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui (SACEUR) tiesiogiai pavaldų štabą svarstoma įkurti Vilniuje šalia Jungtinio štabo, pusę personalo jame sudarys lietuviai, kitą pusę – tarptautinės pajėgos.

Tokių padalinių steigimas minimose šešiose šalyse yra vienas konkrečiausių NATO žingsnių rytų narėms, nerimaujančioms dėl Rusijos ketinimų po Krymo aneksijos, apsaugoti.

NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas neigė, kad tokių padalinių steigimą Rusija laikys provokuojančiu.

„Tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus, ir tai, ką mes darome, yra gynybiška ir proporcinga“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai „Reuters“.

Nedidelio skaičiaus NATO karių dislokavimas esamose bazėse Europos rytų šalyse neatitinka didelės NATO bazės norinčios turėti Lenkijos lūkesčių, bet sukurs simbolinį NATO buvimą ir padės Aljansui skubiai paremti šias šalis krizės atveju.

Pasak vieno NATO diplomatų, manoma, kad minėtas grupes (padalinius) sudarytų po 40-50 asmenų, kurie tolygiai pasiskirstytų tarp šalies šeimininkės ir kitų NATO narių pajėgų. Šie padaliniai organizuotų pratybas ir planuotų NATO pastiprinimą, jei prireiktų.

2014 metais NATO pajėgos dalyvavo apie 200 karinių pratybų. J.Stoltenbergas, kalbėdamas per spaudos konferenciją, rengiamą kas mėnesį, pažadėjo, kad tokia politika tęsis Aljansui prisitaikant prie padidėjusio Rusijos karo aviacijos aktyvumo danguje virš Europos.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos naikintuvai buvo pakelti palydėti Rusijos bombonešių, kurie nepalaikė ryšio su Britanijos oro transporto dispečeriais.

„Prasidėjęs Rusijos karo lėktuvų skraidymas netoli Europos sienų yra dalis struktūros, kurioje mes vis įtikinamiau matome, kaip Rusija rengia daugiau pratybų, daugiau netikėtų pratybų“, – sakė J.Stoltenbergas.

Per 2014 metus NATO palydėjo daugiau kaip 400 Rusijos karo lėktuvų. Aljanso pareigūnai teigiamai įvertino Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) tyrimą, atskleidžiantį galimų susidūrimų su civiliais lėktuvais pavojų, kai karo lėktuvai skraido neįjungę atsakiklių. ESA analizė bus paskelbta kovo mėnesį.