Pasirašė 180 specialistų

Kaip teigiama Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos išplatintame pranešime, 180 veterinarijos gydytojų pasirašė peticiją prieš sprendimą gydyklas skirstyti į kategorijas, atsižvelgiant ne į gydytojų kompetencijas, o į turimą įmonės turtą. Mat nuo kitų metų gegužės visi veterinarijos gydytojai prie savo patalpų iškaboje turės nurodyti, kur jie dirba: veterinarijos kabinete, veterinarijos gydykloje, veterinarijos klinikoje ar universitetinėje veterinarijos klinikoje.

Kaip sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, gydymo patalpos bus skirstomos į kategorijas, atsižvelgiant į kabinetų skaičių, turimus rentgeno ar echoskopijos aparatus, vaizdo stebėjimo įrangą ir kitus panašius kriterijus.

Svarbu tik turtas?

VMVT įsakyme, kurio tikslas yra neva gerinti suteikiamų veterinarijos paslaugų kokybę, nekalbama apie dirbančių gydytojų kvalifikaciją, jų žinių lygį ar atliekamų procedūrų įvairovę.

B.Kymantaitės nuomone, kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, neturintys finansinių išteklių specifinei įrangai įsigyti ir pan., bus priversti apriboti iki šiol vykdytą savo veiklą, o klientai – dalį procedūrų ar operacijų atlikti stambesnėse klinikose, turinčiose daugiau modernių patalpų ar įrenginių. Tarkim, reikalingų kompetencijų turintis veterinarijos gydytojas, iki šiol atlikdavęs chirurgines operacijas savo kabinete, to daryti nebegalės, nes jo turimos patalpos neatitiks gydyklos, klinikos ar universitetinės klinikos statuso.

Kliūtys paslaugų vartotojams

Pasak B.Kymantaitės, VMVT teigia, kad naujoji tvarka radosi atsižvelgus į Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos (LSGVGA) iniciatyvą, tačiau ja pasipiktino dalis pačios LSGVGA narių, kurie drauge su mažesniuose miesteliuose ir rajonuose paslaugas teikiančios Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) nariais pasirašė naujos tvarkos nepalaikančią peticiją.

"Pirma, įsakymą VMVT suderino tik su LSGVGA atstovais, turinčiais dideles ir prabangiai įrengtas veterinarijos gydyklas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Antra, VMVT teigia, kad pakeitimai reikalingi paslaugų kokybei gerinti, tačiau tie pakeitimai labai neigiamai atsilieps vartotojams, kurie bus priversti savo augintinius įvairioms procedūroms, operacijoms vežti į didžiuosius Lietuvos miestus, nes mažesnių miestų veterinarines paslaugas teikiančios įstaigos neatitiks klinikų ar gydyklų statuso ir negalės teikti dalies anksčiau teiktų paslaugų", – sakė LSGVGA narys Artūras Džiuga.

Smūgis gyvūnų globėjams

Anot A.Džiugos, pasitaiko atvejų, kai kelionėje į kliniką sugaišta viena valanda gali kainuoti gyvūnui gyvybę. "Pavyzdžiui, šuns skrandžio "užsisukimas" (kursyvu) yra gydomas chirurginiu būdu ir šią operaciją reikia atlikti kiek įmanoma greičiau. Jei artimiausias veterinaras to padaryti negalės, žmogui teks vežti šunį iš Raseinių į Kauną – tokios kelionės gyvūnas greičiausiai neišgyvens", – kalbėjo veterinaras.

Iki šiol tam tikroms operacijoms reikalingus tyrimus atlikdavome kitose veterinarijos gydyklose, o didžiąją dalį brangiai kainuojančių operacijų – savo pačių patalpose.

Manoma, kad VMVT įsakymas skausmingai finansiškai palies ir Lietuvoje veikiančias nevyriausybines gyvūnų globos organizacijas, taupumo sumetimais gyvūnus gydančias savose patalpose, pritaikytose veterinarijos paslaugoms teikti. "Iki šiol tam tikroms operacijoms reikalingus tyrimus atlikdavome kitose veterinarijos gydyklose, o didžiąją dalį brangiai kainuojančių operacijų – savo pačių patalpose. Tačiau po įsakymo įsigaliojimo visi globojami gyvūnai turės būti vežami tik į tam tikras veterinarijos gydyklas. Tam reikės naudoti didžiules žmonių suaukotų lėšų sumas", – naująja tvarka piktinosi gyvūnų globos organizacijos "Penkta koja" atstovė Saulenė Taruskaitė-Vanebo.

Kreipsis į Konkurencijos tarybą

"Remiantis Konkurencijos įstatymu, viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir negali teikti privilegijų arba diskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar jų grupių. Šiuo atveju reikalavimas turėti atitinkamą skaičių patalpų, įsigyti rentgeno aparatą ir (ar)echoskopijos įrangą sukuria absoliučias kliūtis tęsti veiklą atitinkamoje rinkoje ar į ją patekti, nes tiek mes, tiek gyvūnų globos organizacijoms padedantys veterinarijos gydytojai, neturėdami šios įrangos, negalės teikti dalies veterinarijos paslaugų, nors turi tam tiklsui ir žinių, ir patirties", – sakė B.Kymantaitė.

B.Kymantaitės teigimu, dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo veterinarijos gydytojai, palaikomi nevyriausybinių organizacijų, kreipsis ir į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar toks veterinarinės veiklos reguliavimas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

LSGVGA reaguoja

Kalbintas Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos (LSGVGA) vadovas Saulius Laurusevičius teigė, kad asociacijos nariai tik konsultavo VMVT tarnybą dėl paslaugų tvarkos pakeitimų, kuri galiojo nuo 2012 m. ir buvo labai liberali.

Tokius pakeitimus, pasak dr. S.Laurusevičiaus, jau yra padariusios visos kaimyninės šalys.  "Naujosios paslaugų teikimo tvarkos tikslas – visų pirma informuoti paslaugų vartotoją, o ne žlugdyti smulkių gydyklų veiklą. Dėl tvarkos pakeitimų tikrai nė viena įmonė nebus uždaryta. Be to, šios tvarkos nauja redakcija nėra galutinė – VMVT nutarė kviesti veterinarijos gydytojus papildomai pasitarti, diskutuoti, nes įsakymas įsigalioja tik nuo 2018 m. gegužės 1-osios", – priminė dr. S.Laurusevičius.

Apie kvalifikacijos kriterijų

"Asmeniškai aš manau, kad didelė dalis veterinarijos gydytojų galės ir toliau teikti jiems įprastas paslaugas, tačiau, beveik esu tikras, kad, pavyzdžiui, neturintieji rentgeno aparato, negalės operuoti krūtinės ląstos ar atlikti ortopedinių operacijų. Tai yra pasaulinė praktika ir logiškas reikalavimas, siekiant kokybiškos paslaugos. O štai echoskopas, mano galva, nėra būtinas, nes šis aparatas menkai siejamas su ortopedine chirurgija. Pripažįstu – mūsų akimis žiūrint, naujojoje tvarkoje yra ir kitų perteklinių reikalavimų. Ir apie tai bus diskutuojama", – tvirtino dr. S.Laurusevičius.

Jo nuomone, peticiją pasirašiusieji be reikalo priekaištauja VMVT dėl to, kad veterinarijos paslaugas teikiančios gydyklos bus suskirstytos į kategorijas pagal paslaugų teikimo galimybes, kurios priklausys nuo turimos medicininės įrangos, patalpų įrengimo, o ne nuo veterinarijos gydytojų kvalifikacijos, kompetencijų. "O kas nustatys tą kvalifikaciją, pamatuos kompetenciją? Juk kol kas yra tik vienas matas – diplomas. Todėl atvežantieji į gydyklas gyvūnus turi iš anksto žinoti bent tai, kokių paslaugų gali tikėtis konkrečioje gydykloje, kad netektų, kaip dar vis pasitaiko, iš vienos gydyklos vežti sužeistą ar ligotą gyvūną į kitą gydyklą, kuri turi reikiamą diagnostikos ar kitą įrangą. Veterinarijos paslaugų teikėjo pavadinimas informuos klientą, kokių paslaugų jis gali tikėtis konkrečioje gydykloje ir pan.

Dar bus diskutuojama

Pasak dr.S.Laurusevičiaus, dėl naujos tvarkos neturėtų nerimauti gyvūnų globos įstaigos – ten dirbantys veterinarijos gydytojai kaip teikė, taip ir teiks savo paslaugas, nes jie juk atsakingi už tų gyvūnų sveikatą, gyvybę. "Nematau čia problemos. Juk net ir veterinarijos kabinetuose bus galima operuoti, tačiau, žinoma, ne viską", – aiškino dr. S.Laurusevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kad pastabas dėl naujos paslaugų teikimo tvarkos galėjo pareikšti visi veterinarijos gydytojai teisės aktų numatyta tvarka, tačiau kai kurie kažkodėl neatsiliepė į šį VMVT raginimą ir sunerimo tik tuomet, kai dokumentas jau buvo pasirašytas. "Žodžiu, dar yra apie ką visiems veterinarijos gydytojams pasikalbėti, padiskutuoti ir susitarti dėl argumentuotų veterinarijos tvarkos pokyčių", – sakė dr. S.Laurusevičius.