Pereiti į pagrindinį turinį

Nauja vienišų žmonių laidojimo tvarka – sunkiai įgyvendinama?

2022-10-07 02:00
DMN inf.

Prieš lapkričio 1 d. – dėmesys mirusiesiems. Seime skinasi kelią žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektas, numatantis išimtį mirusiems vienišiams. Dabar vienišas asmuo, neturintis artimųjų, kurie pasirūpintų laidotuvėmis, savivaldybės yra laidojamas specialiame kvartale – kapavietėje kartu su nenustatytos tapatybės asmenimis. Pasitaiko atvejų, kai kapavietę prižiūrėję asmenys, net pažymėję savo vardus ant antkapių, pagal savivaldybės tvarką palaidojami ne toje vietoje, bet specialiuose kvartaluose.

Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Siūloma įtvirtinti vienišo asmens teisę būti palaidotam prižiūrėtame iki mirties kape. Kapinių administratoriai sako, kad tai būtų nelengva įgyvendinti. Apie tai – LNK pokalbis su Vilniaus kapinių priežiūros administracijos vadovu Dariumi Jakutoniu.

– Esame šalia vienišų žmonių laidojimo vietos. Nors čia tik keli kapai, tačiau palaidota daugiau žmonių?

– Taip. Paskutinį kartą laidota rugsėjo 30 d. – palaidota šešiolika vienišų asmenų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Vieniši – nebūtinai asocialūs ar nežinomi asmenys?

– Taip. Gali būti tiesiog vienišas žmogus, kuris neturi artimųjų, ir yra valstybės lėšomis laidojamas.

– Seime svarstoma, kad vienišus žmones būtų galima laidoti šeimos kapuose, kuriuos jis prižiūrėjo. Kaip manote, ar įmanoma tai įgyvendinti?

– Manau, sudėtinga. Sunkiai surastume kapą, kurį jis prižiūrėjo, nebent tokia informacija būtų naujai suvesta į sukurtą programą. Galbūt ir būtų tikimybė, tačiau, jei anksčiau prižiūrėjo ir nėra suvestas kaip prižiūrintis asmuo, faktiškai neįmanoma.

– Kuriant naują kapavietę reikia paskirti atsakinga žmogų.

– Taip. Tačiau programa atsirado neseniai, naujai išskiriant kapavietę informacija naujesnė ir pagal ją galėtume surasti.

Tendencijos tikrai nesikeičia, vieni plokštėmis dengia, kiti dar gėles sodina.

– Jei prie vienišų žmonių palaidotą asmenį giminaitis nori perlaidoti, ar tai įmanoma?

– Taip, įmanoma. Reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir rašyti prašymą, kad nori atsiimti urną už bendros kapavietės.

– Ką darote su neprižiūrimais kapais?

– Neprižiūrimus kapus eilės tvarka nuo seniausių esame pradėję stebėti. Pradžioje neprižiūrimą kapą pažymime lentele, kad neprižiūrimas, ir dvejus metus stebime, fiksuojame, fotografuojame, ar niekas nelanko. Po dvejų metų perduodama informacija Vilniaus savivaldybei, kuri peržiūri dokumentaciją, nuotraukas ir perduota Vilniaus miesto tarybai, ar pripažinti jas neprižiūrimomis. Jei priskiriamas, gali bet koks žmogus atvykti ir pasirinkęs ją perimti priežiūrai.

– Ar yra norinčių?

– Karveliškių kapinėse tikrai dar nėra tokio poreikio ir nesame išdavę. Tačiau kitose – senesnėse – tikrai yra ir jau palaidotų kitų asmenų.

– Ar jau jaučiamas sujudimas prieš Vėlines?

– Tikrai taip. Kai orai geresnis, po savaitgalio randame labai daug tvarkytų kapų, pilnus konteinerius.

– Kada prasideda didysis vajus?

– Dvi savaitės prieš lapkričio 1-ąją ir dvi savaitės po.

– Ar kinta kapų tvarkymas?

– Tendencijos tikrai nesikeičia, vieni plokštėmis dengia, kiti dar gėles sodina. Jaunimas, jei miršta visi senoliai, uždeda granito plokštę, kad būtų mažiau tvarkymosi. Senoliai vis dar gėles sodina.

– Ar populiaru užsakyti kapų tvarkymo paslaugas, kai giminės užsienyje ar toli gyvena?

– Populiaru, mūsų teiraujasi. Patys tokių paslaugų neteikiame.

– Kiek po lapkričio 1-osios iš Vilniaus kapinių išvežama atliekų?

– Daug. Sunku pasakyti. Apie 300 t per mėnesį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų