Trys bendrą bloką sudariusios opozicinės partijos nesiveržia į valdžią ir nėra nusiteikusios iš jos žūtbūt išstumti dabartines valdančiąsias centro dešinės politines jėgas. Tai pareiškė naujuoju opozicijos lyderiu tapęs Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

Praėjusią savaitę Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo frakcijų bei Mišriajai grupei priklausantys valstiečių liaudininkų atstovai suformavo naują opozicinį bloką, jį sudaro 31 parlamentaras. Šis darinys įgijo teisę deleguoti opozicijos lyderį, nes vienija kiek daugiau kaip pusę visų opozicijoje esančių parlamentarų.

V.Mazuronis bus opozicijos lyderiu iki šių metų pabaigos, paskui jį taikant rotaciją pakeis kitas Seimo mažumos atstovas.

Prieš savaitę Darbo partija nutraukė nuo praėjusio gruodžio galiojusį susitarimą su Seimo socialdemokratais dėl bendradarbiavimo opozicijoje. Šis susitarimas buvo leidęs socialdemokratams į opozicijos lyderius deleguoti savo buvusį pirmininką Gediminą Kirkilą.

– Kodėl į savo bloką nepriimate socialdemokratų? Ar jie nenori, ar jūs nenorite jų?

– Nežinau, kodėl toks susidaro įspūdis, kad mes nenorime socialdemokratų. Atvirkščiai, mes jų laukiame. Jau pakviečiau juos telktis ir ieškoti bendrų darbo formų.

Juk kai socialdemokratai buvo sudarę sutartį su Darbo partija ir delegavo savo opozicijos lyderį, mes bendravome su jais, kartu dirbome opozicijoje, dažnai laikėmės vienodų pozicijų įvairiais klausimais.

Nemanau, kad Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijos ir valstiečių liaudininkų susitarimas reiškia, kad opozicija suskilo. Paprasčiausiai trys frakcijos sudarė koalicinio darbo sutartį ir iškėlė opozicijos lyderį. Nieko daugiau. Kartu dirbti opozicijoje mes kviečiame ir socialdemokratus.

– Vis tiek nelabai suprantama, kodėl susibūrėte trise, nepakviesdami socialdemokratų? Galbūt jie iškėlė nepriimtinas išankstines sąlygas, pavyzdžiui, kad opozicijos lyderis – iš jų?

– Iš tiesų, mūsų pozicija visuomet buvo tokia, kad racionaliausia būtų opozicijos lyderį keisti taikant rotaciją. Socialdemokratai laikėsi kiek kitokios pozicijos – jie į tokius siūlymus atsakinėjo, neva dėl to reikia dar diskutuoti. Kitaip tariant, jie nenorėjo sutikti su būtinybe dalytis opozicijos lyderio postu.

O su Darbo frakcija ir Mišriąja grupe susitarėme, kad išties būtų sveika, jeigu opozicijos lyderis keistųsi rotacijos būdu kas pusmetį. Todėl mes, trys frakcijos, ir susitarėme tarpusavyje.

– Jeigu socialdemokratai norėtų prisijungti, jie galėtų tiesiog tapti ketvirtu partneriu opozicijos bloke, ar derybos dėl susitarimo turėtų būti pradėtos iš naujo?

– Nenorėčiau iš anksto kalbėti apie tai, ko dar net darbotvarkėje nėra. Mes, trys opozicinės susitarimą pasirašiusios frakcijos, pranešėme, kad esame pasirengę bendram darbui. Jeigu iš socialdemokratų pusės būtų kokių nors norų ar pasiūlymų, įskaitant ir planus prisijungti prie mūsų susitarimo, tik tuomet svarstytume, kaip derėtų elgtis.

– Galbūt trijų opozicinių frakcijų susitarimas gali reikšti taikymąsi į valdžią, į galimybę formuoti naują valdančiąją daugumą?

– Ne, mes tikrai nesvarstėme ir kol kas nesvarstome tokių klausimų. Trijų frakcijų opozicijos bloką sukūrėme ne tam, kad perimtume valdžią iš dabartinių valdančiųjų. Ją sukūrėme tam, kad būtų efektyvesnis opozicijos darbas. Esame konstruktyvi, o ne griaunanti opozicija.

– Ar galimas šešėlinės vyriausybės sudarymas?

– Visi politiniai veiksmai įmanomi. Alternatyvios vyriausybės programos paskelbimas ir šešėlinės vyriausybės sudarymas yra vieni iš galimų opozicijos veiksmų.

Mes dar svarstysime, kokiomis formomis turėtume dirbti. Neatmetamas ir šešėlinės vyriausybės sudarymas ar bent alternatyvios vyriausybės programos paskelbimas. Bet tai – ateities diskusijų klausimas.

Kas yra opozicijos lyderis?

Opozicijos lyderis savo statusu iš esmės prilygsta Seimo pirmininko pavaduotojui. Opozicijos lyderis yra Seimo valdybos narys, gauna tokį pat atlyginimą, kaip ir parlamento vicepirmininkai. Opozicijos lyderiui priklauso tarnybinis automobilis, daugiau padėjėjų ir patarėjų nei paprastiems Seimo nariams. Be to, opozicijos lyderis naudojasi tam tikromis procedūrinėmis privilegijomis Seimo plenariniuose posėdžiuose.