Teisingumo ministerijai pateikus išvadą, kad nauja religinė bendruomenė gali būti registruota, trečiadienį Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje įrašytas į Juridinių asmenų registrą.

„Reakcija gali būti tik vienareikšmiškai pozityvi. Mes to siekėme ir to laukėme“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Mockus.

„Meldėmės ir tikėjomės teigiamo sprendimo“, – pridūrė jis.

Kunigas pabrėžė, kad Konstantinopolio patriarchato bendruomenė Lietuvoje nėra nauja. Anot dvasininko, ji į Lietuvą grįžta po kelių šimtų metų pertraukos.

„Jo (patriarchato – BNS) veikla buvo nutraukta prieš maždaug 300 metų. Tai svarbus momentas, kad susikuria ne nauja religinė bendruomenė, visiškai nežinoma Lietuvoje, bet atkuriama“, – kalbėjo V. Mockus.

Pasak jo, įregistravus religinę bendruomenę Juridinių asmenų registre, bendruomenės laukia struktūros kūrimo darbai.

„Turime suorganizuoti asamblėją – visų dvasininkų ir bendruomenių atstovų susirinkimą, kur ir toliau tęsime savo darbus įstatų pagrindu. Reikia steigti įvairius valdymo organus. Tai yra žingsniai, kurie išplaukia iš teisinės registracijos, kol jos nebuvo, nieko negalėjome daryti“, – pasakojo dvasininkas.

Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra Lietuvoje baigta kurti sausio pradžioje, kai į šalį atvyko egzarchato vadovas, kunigas iš Estijos Justinusas Kiviloo (Justinusas Kivilas).

Apie planus Lietuvoje atkurti Maskvai nepavaldų stačiatikių egzarchatą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus. Jie buvo pašalinti kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Meldėmės ir tikėjomės teigiamo sprendimo.

Skaičiuoja narius

Valstybės pripažinimas leis egzarchatui gauti finansinę valstybės paramą, kiekvienų metų pradžioje finansų ministrės paskirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

V. Mockus tvirtino, kad nežino, ar jo bendruomenė finansavimą gaus jau šiemet.

„Jeigu pagal įstatymus mums tai duota, tai ačiū Dievui, vis neatimta. Kadangi tapome tradicine religine bendruomene, tai tikimės, kad bus skirta, kaip ir visoms kitoms“, – sakė kunigas.

Jis teigė nežinantis, kokios sumos bendruomenė galėtų tikėtis iš valstybės biudžeto.

„Mus dabar labiau jaudina bendruomenių kūrimo klausimas. Tie finansai, kurie bus, nepagelbės vidinėje Bažnyčios misijoje. Mums svarbiau šitai yra“, – kalbėjo V. Mockus.

„Jei skirs (finansavimą – BNS), tai ačiū Dievui ir ačiū valstybei, kad mus palaiko, kaip ir visus kitus, ir jungia į bendrą, besimeldžiančių už Lietuvą, chorą“, – pridūrė jis.

Finansų ministerija BNS nurodė, kad „Konstantinopolio stačiatikių oficialus teisinis pripažinimas leidžia bendruomenei tikėtis finansavimo, kaip ir kitoms Lietuvoje įsikūrusioms religinėms bendruomenėms", tačiau nekomentavo, ar tas finansavimas bus skirtas jau šiemet.

Bent dalis valstybės skiriamo finansavimo priklausys nuo tikinčiųjų skaičiaus naujoje religinėje bendruomenėje.

2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 105 tūkst. stačiatikių, tačiau šiuos tikinčiuosius egzarchatas dalijasi su Maskvos patriarchatui pavaldžia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.

V. Mockus teigė, kad kol kas sunku tiksliai pasakyti, kiek Konstantinopolio stačiatikių bendruomenėje Lietuvoje yra tikinčiųjų. Kunigas svarstė, kad iš Maskvos patriarchatui pavaldžios bažnyčios išėjo apie 15–20 proc. dvasininkų, tad ir tikinčiųjų skaičius galėtų būti panašus.

„Kaip registravome bendriją, taip dabar svarbu bus registruoti parapijas. Tada bus galima žiūrėti, kiek parapijose narių yra“, – teigė V. Mockus.

Kunigo teigimu, iki šiol nemažai tikinčiųjų nežinojo apie besikuriantį egzarchatą, tad jis tikisi, jog bendruomenę įregistravus, apie ją sužinos daugiau žmonių, kurie norės prisidėti.

Maskvai pavaldūs ortodoksai sako nepolitikuojantys

Paprašyta reakcijos į naujai įsiregistravusią bendruomenę, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pasidalino metropolito Inokentijaus komentaru laikraščiui „Stačiatikių Lietuva“.

„Lietuvoje ryškėja naujas religinio gyvenimo paveikslas. Šį reiškinį reikia priimti kaip nūdienos realybę“, – cituojamas arkivyskupijos vadovas.

Jis sakė, kad arkivyskupijos kanoninis egzistavimas Lietuvoje stačiatikių pasaulyje yra nekvestionuojamas.

„Mūsų bažnyčios buvimas čia siekia daugiau nei 300 metų, įskaitant ir pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Pabrėžtina, kad praėjusiojo šimtmečio devintajame dešimtmetyje dabar jau emeritas metropolitas Chrizostomas ir kiti būtent mūsų Stačiatikių bažnyčios dvasininkai rėmė Lietuvos valstybės nepriklausomybės siekį. Nuo to laiko mūsų pozicija nė kiek nepasikeitė“, – kalbėjo Inokentijus.

Metropolitas pabrėžė, kad jo vadovaujama bažnyčia „pripažįsta savo atsakomybę už taikos ir santarvės išsaugojimą visuomenėje“.

„Vis daugiau žmonių, tarp jų ir pabėgėliai iš Ukrainos, ateina į mūsų šventoves, aktyviai dalyvauja mūsų bažnyčios dvasiniame gyvenime, dėkoja mums už geranorišką požiūrį ir pagalbą. Mūsų bažnyčiose jie neįžvelgia jokio politikavimo, priešingai – pastebi uolias maldas už taiką Ukrainoje ir už Lietuvos valstybės – jos valdžios, kariuomenės ir jos žmonių gerovę“, – teigė dvasininkas.

Konstantinopoliui pavaldžiam egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

Egzarchas J. Kiviloo sausio pradžioje BNS sakė, kad šiuo metu skirtingų konfesijų maldos namuose besiglaudžianti bendruomenė ilgainiui turės savo cerkvę, kurią tikisi pastatyti iš aukų.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.