Neįgalieji siekia rimtų studijų

Klausos ar regėjimo negalią turintys abiturientai savo kelią tęsia ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jie renkasi ne tik specifines specialybes, o siekia ir teisės ar medicinos studijų.

Renkasi pedagogiką

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras šiais metais išleido 6 abiturientus.

Jaunuoliai, pasak Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus vedėjos Daivos Burkauskienės, svajojo apie studijas universitetuose.

„Šiais metais viena mergina norėjo studijuoti dailę, vaikinas planavo ateitį susieti su kompiuteriais, kitas svajojo apie dantų techniko specialybę. Jis kryptingai dirbo, mokėsi, kad ten įstotų“, – pasakojo D.Burkauskienė.

Populiariausios aukštosios mokyklos tarp šią negalią turinčių – Dailės akademija ir Pedagoginis universitetas sostinėje, taip pat Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas.

Dažniausiai centro auklėtiniai renkasi edukologines, dailės specialybes.

Veikia stereotipai

Pirma centro laida, pasak specialistės, buvo labai motyvuota ir daug abiturientų įstojo į universitetus.

„Vėliau turėjome problemų, nes ateinantys mokytis galvodavo, jog jų kelias – tik į universitetą. Teko aiškinti, kad ir girdintys ne visi studijuoja universitetuose. Po to aprimo, nes patys vaikai suvokė, jog ne visi gali studijuoti“, – pasakojo D.Burkauskienė.

Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė Laima Baranauskienė taip pat tvirtino, jog silpnai matantys vaikai vaikosi madų, kaip ir normaliai regintys.

„Kartais tos svajonės nelabai realios – jie nori tapti stilistais, interjero dizaineriais. Mūsų auklėtiniai taip pat vaikosi populiaresnių specialybių, kaip ir normaliai regintys, tačiau mes jiems aiškiname jų galimybes“, – pasakojo L.Baranauskienė.

Direktorė pasidžiaugė šiais metais į Mykolo Riomerio universitetą įstojusiu silpnaregiu klaipėdiečiu.

Vaikinas kryptingai ir stropiai dirbo ir pastangos buvo vainikuotos teisės studijomis.

Taps masažuotojais

Nors neįgaliesiems teikiama pirmenybė įstoti į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, kai sąlygos su normaliai reginčiu yra vienodos, tačiau kai kurių specialybių neįgaliesiems neleidžiama rinktis.

18 pastarųjų ketverių metų abiturientų iš 48 buvo priimti į Vytauto Didžiojo universiteto vadybos ir teologijos studijas, kai kurie studijuoja Vilniaus universitete teisę, psichologiją, vadybą, matematiką, sociologiją, Lietuvos muzikos akademijoje – dainavimą.

Keletą dešimtmečių regėjimo negalią turinčius žmones traukė masažuotojo specialybė.