Tokį sprendimą Ministrų kabinetas priėmė šią savaitę, teikdamas išvadą Seimui dėl praėjusią kadenciją „laisviečio“ Vytauto Mitalo pateikto projekto.

Dabartinis Vilniaus vicemeras siūlė nustatyti, kad mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, įgijusiems mokslų daktaro laipsnį pareiginės algos koeficientai būtų didinami 25 procentais.

Savo idėją V. Mitalas aiškino siekiu pritraukti aukščiausią mokslinę kvalifikaciją turinčius asmenis dirbti bendrojo ugdymo mokyklose ir didinti mokyklose jau dirbančių mokslo daktarų motyvaciją.

Sako, kad daktaro laipsnio nereikia

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose dirba 267 mokytojai, turintys daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį, iš jų 253 bendrojo ugdymo mokytojai, 11 meninio ugdymo mokytojai ir trys neformaliojo švietimo mokytojai.

ŠMSM teigimu, bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems mokytojams nėra keliami reikalavimai turėti mokslo daktaro laipsnį.

„Ministerijos nuomone, siūloma priemonė paliestų tik nedidelę dalį asmenų ir nepadarytų ženklesnio poveikio mokytojų personalui atsinaujinti. Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, siekiama įgyvendinti priemones, įskaitant ir nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, kurios taikomos ne atskiroms asmenų grupėms, bet apskritai didina mokytojo profesijos patrauklumą“, – teigia ŠMSM.

Anot ministerijos, siūlomas atlyginimo didinimo kriterijus – įgytas mokslo daktaro laipsnis – būtų siejamas ne su mokytojo pareigomis, darbo sudėtingumu ar kitais darbui atlikti būtinais kriterijais, o su darbuotojo akademiniais pasiekimais, kurie nėra privalomi mokytojo funkcijoms atlikti.

Taip pat, pasak ŠMSM, tai būtų diskriminacinė nuostata mokytojų, dirbančių ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, atžvilgiu.

„Bendrojo ugdymo mokyklose mokytojai gali dirbti ne tik pagal bendrojo ugdymo, bet ir pagal neformaliojo švietimo programas. Pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir profesinio mokymo įstaigose bei neformaliojo švietimo įstaigose“, – teigia ministerija.

Vilniuje priedai jau teikiami

Ministerijos vertinimu, V. Mitalo siūlymui įgyvendinti per metus reikėtų apie 1,36 mln. eurų.

Anot ministerijos, bendras bendrojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, neformaliojo švietimo įstaigose ir profesinio mokymo įstaigose dirbančių pedagoginių darbuotojų (mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, mokyklų vadovaujančių darbuotojų), turinčių daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį, skaičius sudaro 457, tad jei būtų norima visiems taikyti šią nuostatą, tai per metus kainuotų apie 3,2 mln. eurų.

„Lėšos įstatymo projektui įgyvendinti 2025–2027 metų valstybės biudžete nėra numatytos. Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų lėšų šiam tikslui nėra galimybių“, – teigia ŠMSM.

Pasak ministerijos, sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, turi būti įgyvendinamos priemonės, kurios gerintų visų mokytojų darbo sąlygas ir didintų mokytojo profesijos patrauklumą.

ŠMSM teigimu, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane tam suplanuoti konkretūs veiksmai, numatantys tolesnį nuoseklų mokytojų darbo užmokesčio didinimą, administracinės naštos ir biurokratinių reikalavimų mažinimą, pedagogų rengimą ir kompetencijų tobulinimą.

Kaip BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybė, panaši tvarka sostinėje įvesta nuo pernai vasario. Kokį priedą skirti daktaro laipsnį turintiems mokytojams numato pačios mokyklos, tačiau jis negali būti didesnis nei 20 procentų.