Įvairiausių ribojimų saistomi Kuršių nerijos gyventojai susitiko su Kultūros paveldo direktore Diana Varnaite. Žmonės domėjosi, ar galėtų pretenduoti gauti kompensacijų, jei pertvarkytų, remontuotų tuos savo būstus, kurie yra saugomi valstybės.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės Aušros Feser, šiuo metu Neringoje yra apie 150 savininkų, kurie valdo kultūros paveldo objektus.

„Į susitikimą atėjo apie 50 neringiškių. Dauguma nekilnojamąjį turtą čia turinčių savininkų realiai yra kitų miestų gyventojai“, – teigė A.Feser.

Susirinkusieji buvo patikinti, kad valstybė visiškai kompensuoja išlaidas už atliktus paveldo objekto rekonstrukcijos darbus, jei tik dokumentai yra pateikti tinkamai.

„Tačiau Neringoje beveik visi valstybės saugomi pastatai priklauso ne vienam, o keliems savininkams. Todėl kilo klausimas, ar kompensavimo galima prašyti individualiai – daliai namo, vienam korpusui, ar konkretiems darbams“, – aiškino A.Feser.

Privatiems kultūros paveldo savininkams valstybė už objektų restauravimo darbus kompensacijas išmoka baigiantis metams.

„Iš pradžių tenka investuoti savas lėšas, tačiau buvo žadama, kad jos bus grąžintos. Pernai dėl kompensacijų kreipėsi tik du Neringoje turtą turintys asmenys. Patys neringiškiai nedrįsta prašyti“, – pastebėjo A.Feser.

Pernai kompensacija buvo sumokėta už medinio XX a. pradžios statybos namo Preiloje taikomuosius tyrimus ir tvarkybos darbų projekto parengimą. Šis namas buvo pirmasis, nuo kurio prasidėjo naujos centrinės Preilos gyvenvietės gatvės miestietiškas apstatymas.

Norint susigrąžinti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės ir prieinamas lankyti visuomenei.