Ketvirtadienį mirė žinomas žurnalistas Romas Sakadolskis, ilgus metus dirbęs JAV radijo stotyje „Amerikos balsas“, pranešė jo kolegė Rita Miliūtė. R.Sakadolskis mirė ketvirtadienio rytą Niujorko ligoninėje. Skelbiama, kad žurnalistas sirgo vėžiu. Jam buvo 68 metai.

Neįkainojamas mokytojas

Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė R. Miliūtė, daugiau nei dešimtmetį kartu su R.Sakadolskiu dirbusi „Amerikos balso“ radijuje, sako, jog velionis buvo neįkainojamas mokytojas.

„Viskas, ką išmokau žurnalistikoje, išmokau iš Romo Sakadolskio ir iš tų begalinių pokalbių telefonu, kai perduodavau savo pranešimus, nes kintant technologijoms iš pradžių skaitydavau tekstą, paskui siųsdavau garsinį įrašą“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Miliūtė.

„Mes daugybę laiko praleisdavome prie telefono ragelio, vienas pokalbis yra trukęs kone tris valandas. Turėdavai apginti, įrodyti, pakeisti kiekvieną žodį, kuris nebuvo tinkamiausias tekste“, – prisiminė ji.

R.Miliūtė sako su R.Sakadolskiu susipažinusi 1988-aisiais, dvejus metus bendravo su „Amerikos balso“ lietuvių tarnyba dirbdama Sąjūdžio informacijos agentūroje, nuo 1990-ųjų su juo kartu dirbo kaip „Amerikos balso“ bendradarbė.

Ji apgailestavo, kad R.Sakadolskio patirties nespėta įamžinti vadovėlyje.

„Ko man tikrai nuoširdžiai gaila, kad visa tai, ką Romas mokėjo – jis buvo geras dėstytojas, mokėjo kantriai aiškinti, kas yra blogai, kas yra gerai - kad jam tiesiog neužteko laiko viso to suguldyti į vadovėlį“, – sakė ji.

Tolerantiškas žmogus

R.Sakadolskis gimė 1947 metais Vokietijoje, baigė Merilendo universitetą Jungtinėse Valstijose, nuo 1969 metų daugiau nei tris dešimtmečius dirbo „Amerikos balse“.

Pastarąjį dešimtmetį R.Sakadolskis dėstė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Būsimus žurnalistus mokiusio R. Sakadolskio bendražygė Adronė Nugaraitė sako, kad jis studentams duodavo labai daug.

„Jo įtaka buvo labai didelė, nes mes gavome žmogų, kuris iš karto atvažiavo su standartu, su praktika, su supratimu to, ko mums tuo metu ypatingai reikėjo“, - BNS sakė A.Nugaraitė, prisimindama ketvirtadienį mirusį kolegą.

Ji pasakojo R.Sakadolskį pažinojusi kaip labai tolerantišką, nuomonę turintį žmogų.

„Jisai buvo praktikas ir kai aš jį įkalbinėjau būti teoretiku, susiejant su teorija savo praktinę patirtį, tai po metų jis pasakė, kad yra labai nelengva būti dėstytoju. Jis beprotiškai daug dirbo teorizuodamas savo praktiką, ir studentai jį dievino“, - sakė R.Nugaraitė.

Anot jos, nors R.Sakadolskis buvo vyresnės kartos, jis rasdavo su studentais bendrą kalbą.

„Studentai tikrai jį labai mylėjo, jis rasdavo priėjimą prie kiekvieno žmogaus, sugebėdavo kiekvienam skirti dėmesio. Nors ir buvo amžiaus skirtumas, visi su juo jautėsi jaunatviškai“, - pasakojo profesorė.

R.Sakadolskis apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Ketvirtadienį paskelbta, kad jam skirtas Seimo įsteigtas Gabrielės Petkevičaitės–Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

V. Adamkus neteko draugo

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus R. Sakadolskį teigia vertinantis kaip aukšto lygio profesionalą ir kartu sako netekęs draugo.

V.Adamkus BNS pasakojo su R.Sakadolskiu susipažinęs JAV lietuvių radijuje.

„Jis beveik išaugo mano akyse. Prisimenu gerai, kada jis būdamas 21erių metų amžiaus Čikagoje, kai man teko dirbti lietuvių „Margučio“ radijo programoje, atėjęs domėjosi radijo reikalais. Aš jam pasiūliau pasiimti porą radijo prekybinių skelbimų ir perskaityti. Jis tą padarė, man patiko jo balsas, ir aš jam pasiūliau - nors mes pinigų negauname, jeigu tu sutiktum ir tau būtų įdomu, aš kviečiu kartu dirbti „Margučio“ radijo programoje. Tai buvo pati pradžia jo radijo žurnalistikoje. Šiandien aš galvoju, kad jisai išaugo vienu iš žymiausių išeivijoje radijo žurnalistų“, - prisiminimais dalijosi V.Adamkus.

Prezidentas sako R.Sakadolskį rekomendavęs „Amerikos balsui“.

„Iš žurnalistinio taško man jis yra tikrai vienas iš ryškiausių, daugiausiai radijo žurnalistikoje pasiekusių žmonių. Mano akyse jis neabejotinai - aukšto lygio profesionalas“, - dėstė V.Adamkus.

Be to, R.Sakadolskis buvo lietuvių organizacijų amerikoje aktyvistas, su V.Adamkumi jį vienijo ir „Santaros-Šviesos“ judėjimas.

„Jis nebuvo užsidaręs tik žurnalistikoje, jis buvo aktyvus ir lietuvių bendruomenėje, pasireikšdavo lietuvių spaudoje - pajėgdavo objektyviai ir sąžiningai įvertinti esamą padėtį, vertindamas pasaulio įvykius, ypač kiek tai susiję su Lietuva. Mus rišo labai daug bendrų praeities darbų ir draugystė, manau, kad Lietuvai galėjo dar daug padėti, jei nebūtų pakirtusi liga“, - kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.

Pareiškė užuojautą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl ketvirtadienį mirusio žurnalisto Romo Sakadolskio mirties, sakydama, kad sovietmečiu dirbdamas Jungtinėse Valstijose jis siuntė Lietuvai svetimos propagandos neiškraipytą tiesos žodį.

„Sovietmečiu per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R.Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia, kuri tais laikais buvo svarbi kaip oras. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos", – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

D.Grybauskaitės teigimu, R.Sakadolskis daug jėgų ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, moksleivius mokė informacinio raštingumo, žurnalistus – tiriamosios žurnalistikos, daug dėmesio skyrė lietuviškos žiniasklaidos pilietiškumui ir etikai.

Šalies vadovė pareiškė užuojautą R.Sakaldolskio žmonai, artimiesiems ir kolegoms.

Premjeras Algirdas Butkevičius savo užuojautoje sako, kad Lietuva neteko iškilios asmenybės, be kurios ne tik žurnalistikos, bet ir šalies istorija šiandien neįsivaizduojama. Pasak užuojautos, kurios tekstą paskelbė Vyriausybės spaudos tarnyba, „R.Sakadolskis mūsų atmintyje visuomet išliks svarbi istorijos dalis, atsidavusio laisvei ir demokratijai asmens pavyzdys“.

„R.Sakadolskis buvo tikras lietuvis, patriotas, nors ir gimęs Vokietijoje, gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, grįžo į Lietuvą ir čia nuoširdžiai ir su užsidegimu dirbo savo šaliai ir jos žmonėms. Tai buvo visuomenininkas, žmogus, kurio balsas iš „Amerikos balso“ Sovietų okupuotoje Lietuvoje tautiečiams skleidė viltį ir stiprino dvasią,“ – sakoma užuojautoje.

Vienas iškiliausių žurnalistų

R. Sakadolskis buvo vienas iškiliausių Lietuvos žurnalistų, atsidavęs laisvės ir demokratijos idealams, sako filosofas Leonidas Donskis.

„R.Sakadolskis yra labai ryškus ir didelis puslapis Lietuvos žurnalistikos ir laisvo žodžio istorijoje“, - BNS ketvirtadienį sakė L.Donskis.

Profesorius pabrėžė velionio darbą „Amerikos balso“ radijuje išeivijoje sovietinės okupacijos metais.

„Jaunesni galbūt nepamena tokio fakto, kad R.Sakadolskis buvo „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas. Lygiai kaip Laisvosios Europos radijo balsas Miunchene, o vėliau Prahoje buvo Mykolas Drunga, taip Vašingtone „Amerikos balso“  lietuviškasis balsas buvo R.Sakadolskis, ir jis savo nepaprastai gražia lietuvių kalba, nepaprasta artikuliacija pasiekdavo (Lietuvą) net tuo metu, kai sovietai trukdė klausytis „Amerikos balso“, vis tiek jį girdėjo beveik visa Lietuva“, – teigė filosofas.

Vokietijoje pabėgėlių stovykloje gimęs, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs R.Sakadolskis pasibaigus sovietinei okupacijai atvyko gyventi į Lietuvą ir įsiliejo į jos visuomeninį gyvenimą. Pasak L.Donskio, įamžinti R.Sakadolskio atminimą turi būti universitetų, kuriuose jis dėstė, garbės reikalas.

„Kai Lietuva tapo nepriklausoma, R.Sakadolskis atvažiavo gyventi į Lietuvą, jis gimęs ne Lietuvoje, o Vokietijoje, tai vadinamųjų „dipukų“ vaikas, vėliau tapęs amerikiečiu. Bet R.Sakadolskis nedvejodamas nusprendė gyventi Lietuvoje ir nepaprastai prasmingai įsijungė į Lietuvos gyvenimą. Romas dėstė Vilniaus universitete žurnalistikos specialybės studentams, taip pat buvo aktyvus ir Vytauto Didžiojo universitete“, – pasakojo L.Donskis.

„Aš sakyčiau, mes netekome patrioto, didelio lietuvio, labai laisvo ir labai laisvei, demokratijai atsidavusio visuomenininko, vieno iškiliausių per visą Lietuvos istoriją žurnalisto. Būtų garbės reikalas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams pagalvoti apie R.Sakadolskio atminimo įamžinimą, ar skelbiant jo vardo stipendiją, ar kitu būdu jo vardą susiejant su žurnalistų rengimu“, – pabrėžė filosofas.