Knygynų darbuotojai sako, kad lietuviai nelabai linkę skaityti Ukrainos autorių grožinių knygų, jie labiau ieško istorinių knygų ar apie karą. Anot jų, labiausiai trūksta knygų ukrainiečių ir rusų kalbomis.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė BNS teigė, kad literatūros apie Ukrainą, šalies autorių knygų paklausa yra didelė, stengiasi neatsilikti ir paklausa. 

„Mes, leidėjai ir tie žmonės, kurie atsiveža knygas, girdime, ko reikia ir stengiamasi daryti viską, kad nieko netrūktų. Žmonėms įdomu ir apie istoriją sužinoti, ir grožinės literatūros paskaityti. Leidėjai atsiliepia į poreikį ir norą, kad tokios literatūros atsirastų. Per tuos metus, ką leidėjai galėjo padaryti, tą maksimaliai ir padarė: yra ir grožinės knygos, ir istorinės, dokumentikos, vaikams. Tikrai pati įvairiausia literatūra“, – BNS teigė R. Elijošaitytė-Kaikarė. 

Pasak jos, knygų tiražai siekia vidutiniškai nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. egzempliorių. 

Be kita ko, R. Elijošaitytė-Kaikarė pabrėžė, kad vis daugiau į Lietuvą atvežama ir literatūros ukrainiečių kalba, todėl ji mano, kad artimiausiu metu gali atsirasti dvikalbių – lietuviškų ir ukrainietiškų knygų: „Leidėjai svarsto apie dvikalbes knygas. Gali atsirasti bent kelios“.

Žmonėms įdomu ir apie istoriją sužinoti, ir grožinės literatūros paskaityti. Leidėjai atsiliepia į poreikį ir norą, kad tokios literatūros atsirastų.

Vilniaus centrinio knygyno „Vaga“ pardavėjos konsultantės Dainos Krasauskienės teigimu, pirkėjų, ieškančių knygų ukrainiečių kalba, ypač vaikams, srautas jau sumažėjo. 

„Paklausia, ar turime ukrainiečių kalba, ypač vaikiškų knygelių, žaidimų, kurių, aišku, neturime. Ukrainiečiai taip pat ieško knygų rusų kalba, domina klasika. Paklausa yra didelė. Iš pradžių buvo išskirtinai didelė, dabar jau aprimo, gal jau rado, kur įsigyti“, – BNS tvirtino D. Krasauskienė.

Tačiau, pasak jos, lietuvių susidomėjimas ukrainiečių grožine literatūra nėra didelis – nėra taip, kad pirkėjai prašytų knygų, iš kurių pažintų ukrainiečių gyvenimą, papročius, istoriją: „Vienas kitas buvo, domėjosi. Turime ukrainietiškas pasakas lietuviškai, bet paklausa mažesnė“.   

Lietuviai ieško žemėlapių, kad būtų aiškiau, kokios Ukrainos teritorijos užimtos. Taip pat graibstomos knygos, susijusios su karu Ukrainoje. 

D. Krasauskienės teigimu, puikiai perkama prieš porą savaičių pasirodžiusi Oleksijaus Arestovyčiaus „Cheirono abėcėlė“. Serhijaus Rudenkos „Zelenskis“, tačiau „stvėrimo vienos knygos po kitos nebuvo, pirko, kam įdomu“.

Žurnalų vaikams, spalvinimo ir paveikslėlių knygelių leidyklos „Flintas“ direktorius Sikstas Ridzevičius BNS išskyrė „tris ukrainietiškus projektus“: 15 tūkst. egzempliorių tiražu atspausdintos pasakos ukrainiečių vaikams, bendradarbiaujant su vaikų rašytoju Olegu Maiboroda ketinama išleisti jo knygų, leidykla „BigBookTalk“ siūlo Stanislavo Asejevo leidinį.

Aštuonias ukrainiečių bei lietuvių autorių knygas siūlo „Alma littera“. Viena jų – komiksų rinktinė apie ukrainiečių narsą ir didvyriškumą, „Zelenskis“ ir kitos. 

Leidyklos „Sofoklis“, „Baltos lankos“, Balto leidybos namai“ ir „Kitos knygos“ išleido po dvi knygas, „Hubris“, „Odilė“, „Aukso žuvys“, „Vitae Litera“ – po vieną.

Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė BNS sakė, kad leidykla išleido į Vilniaus knygų mugę atvykstančių ukrainiečių autorių Romanos Romanyšyn ir Andrijaus Lesivo knygą „Kaip Karas pakeitė Rondą“, pelniusią tarptautinį Bolonijos vaikų knygų mugės apdovanojimą. 

Vytauto Didžiojo universiteto leidykla siūlo tekstus apie Lietuvos Sąjūdžio ir Ukrainos Liaudies Rucho veiklą siekiant Lietuvos ir Ukrainos nepriklausomybės, Lietuvos ir Ukrainos sąsajas ir ryšius. 

Pasakų knygų siūlo „Nieko rimto“, o knygą vaikams – „Slinktys“. Pastaroji leidykla išleido Vainiaus Bako eilėraščių apie karą Ukrainoje rinkinį „Pasiklydusios kulkos”. Leidykla „Muzikija“ išleido lopšinę „Ar sapnas ateis“, o nuskenavus QR kodą ją galima ir išgirsti.