Draudimai

Nuo pakalnučių lūžo prekystaliai

Nors pakalnutes skinti draudžiama, tačiau turgaviečių prekystaliai nuo jų lūžta. Už penkiasdešimt centų ar litą kiekvienas klaipėdietis gali įsigyti nedidelę puokštelę aitriai kvepiančių gėlių. Įstatymai skelbia, kad piliečiams, skinantiems ir parduodantiems pakalnutes, gresia bauda nuo 25 iki 100 litų. Per dešimtmetį Klaipėdoje dėl tokių pažeidimų nebuvo nubaustas nė vienas žmogus.

Skina visą dieną

Vita Juciutė iš Pėžaičių “Klaipėdai” pasakojo, kad pakalnutėmis uostamiesčio turguje ji prekiauja jau daugiau nei dešimt metų - nuo pirmosios klasės. Su keliais pagalbininkais prie Švėkšnos esančiuose miškuose pakalnutes skina visą dieną. Rytą gėles atveža į Klaipėdą. Paprastai iki vakaro visas parduoda.

Devyniolikmetė teigė, kad šiemet pavasarinės gėlės labai vėlyvos - pražydo tik gegužės pabaigoje. Praėjusiais metais jau pirmąjį gegužės sekmadienį - per Motinos dieną - pakalnutės buvo nužydėjusios. V.Juciutė tikino, kad didelio pelno iš gėlių prekybos nėra: ji tik prisidurianti prie stipendijos. Kainuoja kelionė į Klaipėdą, turgaus administracija prašo ir dviejų litų mokesčio už prekybos vietą.

Daug prekeivių

Vakar vien tik Senajame turguje pakalnutes pardavinėjo daugiau nei trisdešimt prekeivių. Šių gėlių Klaipėdoje galima įsigyti ir prie kiekvieno didesnio prekybos centro. Puokštelė turguje kainuoja 50 centų. Prie prekybos centrų, kur konkurencija mažesnė, už pakalnutes prašoma lito.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta per 200 rūšių augalų, už kurių skynimą ir naikinimą gresia baudos. Specialus aplinkos ministro įsakymas skelbia, kad negalima skinti ir pavasarinių raktažolių, visų rūšių vandens lelijų, pakalnučių, kitų gėlių. Pagal 2001 metų įsakymo redakciją draudžiama skinti ir prekiauti paprastosios pakalnutės žiedynais bei lapais, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai.

Administracinės teisės pažeidimų kodekso 66 straipsnis skelbia, kad laukinių augalinių išteklių naudojimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, piliečiui užtraukia baudą nuo 25 iki 100 litų, o pareigūnui - nuo 100 iki 200 litų.

Sunku įrodyti

Aplinkos ministerijos Klaipėdos agentūros vedėjas Laimutis Skridaila dienraščiui teigė, kad per savo darbo praktiką neatsimena nė vieno atvejo, kad baudos protokolas būtų surašytas už pakalnučių skynimą ar pardavinėjimą. Pasak L.Skridailos, problema yra menka, baudos nedidelės, todėl ir pastangos jai spręsti vangios.

Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Operatyvinės inspekcijos viršininko Giedriaus Bertašiaus teigimu, net ir užsimojus nubausti įsakymą pažeidinėjančius piliečius, įrodyti, kad pakalnutės nuskintos miške, būtų sunku. Šios gėlės auga ne tik miškuose, bet ir soduose, darželiuose, prie sodybų. Turgaus prekeiviai galėtų teisintis, kad parduodamos pakalnutės nuskintos privačiame sode.

G.Bertašius juokavo, kad, norint nubausti įsakymo pažeidėjus, inspektorių reikėtų pastatyti prie kelių kvadratinių metrų pakalnučių pievelės ir laukti, kol kokia nors bobutė iš kaimo ateis nusiskinti gėlių. Pareigūnas savo darbo praktikoje taip pat neprisiminė nė vieno atvejo, kai buvo nubaustas pakalnučių prisiskynęs ar jas pardavinėjantis žmogus.

Draudimas neaiškus

Pakalnučių prekiautoja V.Juciutė “Klaipėdai” teigė nesuprantanti, kodėl skinti pakalnutes draudžiama. Merginos manymu, šių gėlių miškuose per kelerius metus nesumažėjo. Daugiau žalos augalams padaro kertamuose miškuose netvarkingai sumesti rąstai.

Operatyvinės inspekcijos viršininkas G.Bertašius buvo atviras: “Ne mūsų reikalas aiškintis, kodėl Vilniuje nuspręsta, kad pakalnučių skinti negalima. Matyt, buvo padaryti kokie nors tyrimai... Mes, paprasti inspektoriai, turime įsakymą, privalom jį vykdyti.”