Teismą VSD pralaimėjo
Jau anksčiau buvęs politikas, Liberalų ir centro partijos narys, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys laimėjo pirmos instancijos teismą prieš VSD. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės VSD teiginius apie R.Šukį. Buvęs politikas ginčijo žvalgybos informaciją, pernai pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (pirmininkas Vytautas Bakas). Seimo komitetui pateiktoje išslaptintoje pažymoje VSD mini R.Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno "MG Baltic" atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
Nors teismas nepaneigė konkrečių apie R.Šukį surinktų duomenų, bet paskelbė, kad tikrovės neatitinka ir jo garbę bei orumą žemina VSD padaryti apibendrinimai.
R.Šukys dėl VSD veiksmų bylinėjasi ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šio teismo jis prašo pripažinti neteisėtais VSD veiksmus tvarkant, renkant ir pernai pateikiant informaciją Seimo komitetui. Mat įstatymai neleidžia rinkti žvalgybinės informacijos apie asmenį, jei jis nėra padaręs arba neįtariamas padaręs nusikalstamą veiką, o jei tokia informacija gaunama renkant informacija apie kitą objektą, ji turi būti sunaikinama.
Buvęs politikas R.Šukys teisme apsigynė nuo VSD pažymoje mestų kaltinimų.
Apkaltino milijonine žala
V.Bako vadovaujamos komisijos išvadose, kurios rėmėsi ta pačia, kaip ir R.Šukio atveju pažyma, buvo teigiama, kad 2015 m. į viešumą iškilus kitos įtakingos verslo grupės "VP Market" akcininkų tarpusavio ginčų ir kilus įtarimų dėl jų vengimo mokėti mokesčius, "VP Market" grupės vadovai siekė užsitikrinti koncerno "MG Baltic" vadovų palaikymą ir galimybę pasinaudoti koncerno įtaka VMI ir jo valdomų visuomenės informavimo priemonių pagalba. Teigta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui, buvo organizuotas koncerno tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir neseniai VMI vadovu paskirto D.Bradausko susitikimas. Jame aptarti VMI atliekamos "VP Market" grupės veiklos mokestinės analizės rezultatai. Seimo komisijos išvadose teigiama, kad susitikime buvo sutarta, jog D.Bradauskas kuruos "VP Market" įmonių grupės mokestinės analizės eigą ir jos rezultatus perduos koncerno "MG Baltic" atstovui R.Kurlianskiui, o šis savo ruožtu informuos "VP Market" atstovą.
"Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad koncernas "MG Baltic", naudodamasis savo ryšiais VMI, padėjo UAB "Vilniaus prekyba" išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų", – V.Bako vadovaujamos komisijos ataskaitoje teigiama, kad tokią žalą valstybei padarė D.Bradauskas, pažadėjęs kuruoti UAB "Vilniaus prekyba" mokestinės analizės eigą. Išvadose taip pat teigiama, kad "tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl minėtų aplinkybių, metu surinktą medžiagą, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncernu "MG Baltic", imtis priemonių, kad būtų įvertintas UAB "Vilniaus prekyba" apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta valstybei padaryta žala."
Bylos, kai nėra nusikaltimo
Paskelbus V.Bako vadovaujamos komisijos išvadas, finansų ministras Vilius Šapoka inicijavo komisiją D.Bradausko veiklai ištirti ir, remiantis VMI vadovo bei R.Kurlianskio paviešintais asmeniniais pokalbiais vienoje iš sostinės kavinių, VMI vadovą atleido iš pareigų. Ministro įsakyme teigiama, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas, kadangi "savo veiksmais menkino VMI autoritetą".
V.Bako vadovaujama komisija buvo sudaryta 2017 m. spalio 19 d., veikė iki 2018 m. gegužės 30 d. Tų pačių metų gegužės pradžioje Seimas patvirtino komisijos išvadas.
Paviešintos slaptos VSD pažymos sugriovė ne vieno valstybės tarnautojo ateitį, nors skandalingi kaltinimai bliūkšta vienas po kito.
"Kauno dienai" tapo žinoma, jog dar prieš sudarant komisiją, 2017 m. pradžioje dėl šio epizodo Generalinė prokuratūra ir STT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Redakcija oficialiai paklausė Generalinės prokuratūros atstovų, ar ikiteisminis tyrimas vyksta, jei jis nutrauktas, kokiu pagrindu.
"Pranešame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminį tyrimą pradėjo 2017 02 22 pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. Atlikus procesinius veiksmus ir išanalizavus turimus dokumentus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2019 03 29, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Specialiųjų liudytojų byloje nebuvo", – redakcijai atsakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pats D.Bradauskas "Kauno dienai" sakė, jog liudininku buvo apklausiamas STT agento, tačiau kokiame ikiteisminiame tyrime – jam tai nežinoma ir siūlė kreiptis į geriau viską žinantį jo advokatą.
Aiškėja gana keista aplinkybė: kai nei STT, nei Generalinė prokuratūra, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal VSD pažymą neranda galimai nusikalstamos veikos, ikiteisminiame tyrime nėra ne tik įtariamųjų, bet net ir specialiųjų liudytojų, faktas paviešinamas. Tai suteikia galimybę susidoroti politiškai su asmeniu, kuriam negalima inkriminuoti nusikalstamos veikos.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius. Būtent jis prieš tai tyrė ir "VP Market" savininkų bylą dėl galimo mokesčių vengimo. Pastarasis tyrimas nutrauktas neaptikus nusikalstamos veikos.
Kodėl Generalinė prokuratūra palaimino šį STT tyrimą? Bene taikliausiai į panašų klausimą ką tik viešai atsakė Generalinės prokuratūros minėto departamento buvęs vadovas Gintaras Jasaitis: "Dėl kodekso 228 ir 229 straipsnių – piktnaudžiavimo ir pareigų neatlikimo – inkriminavimo 2016 m. buvo apibendrinta 5 metų praktika. Šiuose straipsniuose reikalaujama, kad būtų įrodytas didelės žalos valstybei požymis. Tokiose bylose išteisinimų buvo net iki 45 proc.!"
Pasak prokuroro, pareigūnai, kurie tas bylas tyrė, padarė didelę karjerą. Bylos, atiduotos į teismą, po 5–6 metų pasibaigdavo išteisinimu, bet visuomenei buvo sudaromas įspūdis, kad labai gerai kovojama su korupcija. Taip nukentėjo daug žmonių. Labiausiai kentėjo todėl, kad pareigūnai bylas paviešindavo, visuomenė žmones iš anksto nuteisdavo. O kai kaltinamieji būdavo išteisinami, tuo pareigūnai jau nesigirdavo.
Pasak buvusio vienas iš Generalinės prokuratūros vadovų G.Jasaičio, garsias bylas tyrę ir teismuose fiasko patyrę prokurorai padarė svaiginančias karjeras.
Kas netiko – paviešino
D.Bradausko advokatas Albertas Kručkauskas prisipažino, kad žinia, jog Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame jo klientas buvo apklaustas liudytoju, jam yra naujiena. Apie šį faktą jie nebuvo informuoti.
"Per apklausą klausimai buvo užduodami abstraktūs, klausiama, ar kas nors darė jam įtaką. Jei būtų kokių įtarimų, kad D.Bradauskas darė ką nors ne taip, būtų apklaustas specialiuoju liudytoju. Dabar galima konstatuoti, kad dalis VSD ir STT surinktos informacijos buvo išviešinta vykstant tyrimui Seime, dalis – pateikta ikiteisminiam tyrimui", – sakė teisininkas.
R.Kručkausko manymu, STT, matydama, kad neturi įrodymų dėl galimai nusikalstamos veikos, surinktą informaciją atidavė darbdaviui, kuris turėtų spręsti, ar nėra tarnybinio nusižengimo požymių.
"Bet tarnybiniam nusižengimui įrodyti keliami tokie pat reikalavimai kaip ir nusikaltimui. Nepakanka pasakyti, kad jei nėra įrodymų kriminaliniam nusikaltimui, tai tai gali būti tarnybinis nusižengimas. Sako, sumenkino institucijos reputaciją? Tačiau reputacijos sumenkinimas atsirado, kai dviejų buvusių bendrakursių nevieši pokalbiai buvo paviešinti. Jeigu mes paviešinsime pokalbius pirtyse tarp kolegų, bendramokslių, draugų, pagaliau, teisėjų, jų nuomones apie tam tikrus žmones, jie instituciją ar asmenį tikriausia gali sumenkinti. Bet tai – privatūs pokalbiai. Taigi privatus D.Bradausko pasisakymas negalėjo sumenkinti VMI dalykinės reputacijos. Galima sutikti, kad tai etiškai negražus pokalbis tarp buvusių bendrakursių, kurie vienas prieš kitą bandė pasirodyti. Vienas labai svarbus versle, kitas – valstybės tarnautojas. Jei mes šiurkščius išsireiškimus išverstumėme į lietuvių kalbą, pokalbyje nieko ypatingo nėra", – įsitikinęs A.Kručkauskas, pabrėždamas, jog tyrėjai nėra nustatę jokių jo kliento veiksmų, pažadų.
Advokatas neatmetė galimybės, kad, kaip ir R.Šukio atveju, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo, tačiau dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas apsiginti administracinėje byloje dėl galimai neteisėto atleidimo iš pareigų. Šioje byloje teismas priėmė sprendimą posėdžius daryti uždarus, mat kalba eina apie verslo subjektus.
"Tačiau byloje nėra nieko, kas galėtų pakenkti juridiniams asmenims. Byla sudaryta vien tik iš D.Bradausko ir R.Kurlianskio pokalbių, o Finansų ministerijos pateiktuose raštuose teismui eina kalba apie "VP Market" akcininkų tikrinimus dar iki to laiko, kai D.Bradauskas dirbo Vilniaus apskrities VMI. Beje, pokalbyje aiškiai girdima D.Bradausko frazė, jog jei vienas iš akcininkų ir reikalaus patikrinti kitų akcininkų sumokėtus mokesčius "VMI nedalyvaus jų "stumdymuose", – dalį teisminio ginčo atskleidė advokatas. Jo teigimu, darant pakartotinius patikrinimus "VP Market" įmonėse, nebuvo nustatyta jokių papildomai nesumokėtų, nuslėptų mokesčių.
Naujausi komentarai