Prašyti iš Rusijos okupacijos žalos atlyginimo nerealu, tad to greitu metu ir nedarysime - daugmaž tokios pozicijos laikosi į valdžią grįžę kairieji ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Komisija nereikalinga

Andriaus Kubiliaus vyriausybės planai vėl grįžti prie okupacijos žalos iš Rusijos atlyginimo klausimo, regis, vėl bus grūdami į stalčių. O dar pernai rugsėjį ministro pirmininko sudaryta speciali komisija klausimams dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikai 1940–1991 metais TSRS ir 1991–1993 metais – Rusijos Federacijos kariuomenės, greičiausiai nebedirbs.

„Aš manau, kad ji (komisija – red. past.) visiškai nereikalinga, nes jos tikslas buvo imituoti veiklą“, – vakar pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius, paklaustas apie komisijos, kuri jam pavaldi, likimą.

Klausiamas, ar okupacijos žalos atlyginimo klausimas apskritai bus keliamas, A.Butkevičius leido suprasti, kad to nebus.

„Pirmiausia, man kyla klausimas, ką Andriaus Kubiliaus Vyriausybė veikė šiuo aktualiu klausimu visus ketverius metus. Baigiantis kadencijai sukūrė komisiją klausimams dėl žalos spręsti, tačiau tai daugiau panašu į veiklos imitaciją“, – konservatoriams gėlė A.Butkevičius, – Mano nuomone, pirmiausia reikia pasiekti, kad dvišalėse derybose Rusija apskritai derėtųsi šiuo klausimu, turi būti abipusis sutarimas“.

A.Butkevičius aiškino, kad jo vadovaujama vyriausybė „įvertins esamą situaciją bei išryškins tuos aspektus, kurie šiandien Lietuvos ir Rusijos santykiuose yra svarbiausi“ ir tuomet priims sprendimus.

Ką pagalvos Rusija?

Tokie kairiųjų žingsniai neturėtų stebinti. Mat jie, būdami opozicijoje, nulat kritikavo šios komisijos darbą, aiškino, kad konservatoriai taip buria savo elektoratą.

Tačiau konservatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas primena, kad realiai komisija savo darbo nė nepradėjo, mat buvo sudaryta tik prieš pusmetį. „Ta komisija dar tik galėjo pradėti veiklą. Kaip iš jos galima buvo reikalauti kokių rezultatų? Tai visiškai prasilenkia su tikrove“, – pastebėjo istorikas.

Jis priminė, kad nukentėjusiųjų nuo okupacijos valdžios yra dešimtys tūkstančių, jiems mokamos valstybinės pensijos. Be to, dar gyvi ištremtųjų ir kitaip nukentėjusiųjų palikuonys. „Čia nėra taip paprasta, kad panaikini komisiją ir viskas. Ką mes parodome Rusijai? Kad mes atsisakome savo teisėtų reikalavimų net nepradėję derėtis? Tai tikrai nėra tinkamas būdas“.

Laukia sprendimo

Minėtos komisijos vicepirmininkė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Birutė Burauskaitė teigė, kad iš naujos valdžios jokių žinių apie tolimesnį komisijos darbą dar nesulaukė.

„Dar neposėdžiavome. Jokių žinių lig šiol nėra. Bet gal bus. Daug tarnybų vis dar formuojama, o čia, matyt, nėra pats svarbiausias dalykas“, – vakar kalbėjo B.Burauskaitė.

Jos teigimu, reikalauti okupacijos žalos atlyginimo būtina, mat tai daryti įpareigoja įstatymai bei referendumas. „Buvo tautos valia, kad žala turi būti atlyginta ir man regis, valstybės vadovai turi atitinkamai reaguoti“.

Siūlė derėtis per ES

Ankstesnėse savo išvadose minėta komisija siūlė inicijuoti ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą SSRS okupacinio režimo nusikaltimų tyrimo ir žalos įvertinimo klausimais, perkeliant jį iš dvišalio (Lietuvos – Rusijos) į daugiašalį (Europos Sąjungos – Rusijos) formatą. Apie tokią galimybę kaip labai realią yra kalbėjęs ir buvęs premjeras Andrius Kubilius bei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Tačiau kairieji tokius svarstymus vadina nerealiais ir nieko daryti, regis, nežada. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas aiškino, kad to daryti Lietuvai nė neverta.

„Bandyt galima įvairius dalykus daryti. Pirmiausia reikia  kelti klausimą, ar ši idėja įgyvendinama apskritai. Aš abejoju, ar mes įtikinsime nors vieną valstybę – Vokietiją ar Prancūziją, Italiją, kad šitą klausimą įmanoma šitą klausimą iškelti. Šitos šalys turi savo labai pragmatiškus interesus“, – samprotavo G.Kirkilas.

O Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka, paklaustas apie okupacijos žalą, dienraščiui yra sakęs: „Man atrodo, kad praėjo jau 23 nepriklausomybės metai ir labai sunku tikėtis tų kompensacijų, žmogiškai žiūrint. Moraliai taip, Lietuva yra teisi – kiek šimtų tūkstančių žmonių nukentėjo. Čia yra diskusijų klausimas“.