- Saulius Jakučionis, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po daugiau nei pusmečio pertraukos prieglobsčio prašytojai iš Artimųjų Rytų į Lietuvą gali atvykti rudenį, pranešė Migracijos departamento vadovė.
Tai iliustruoja Lietuvos pasirengimą tęsti Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių perkėlimo programą.
Pasak Evelinos Gudzinskaitės, migracijos specialistai vasarą vyks į Turkiją, kur tikrins prieglobsčio prašytojų tinkamumą būti perkeltiems į Lietuvą.
„Migracijos departamentas jau organizuoja mūsų darbuotojų vykimą į Turkiją vykdyti prieglobsčio prašytojų patikros. Jeigu viskas gerai, prieglobsčio prašytojai į Lietuvą gali atvykti rudenį“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė.
Lietuva 2015 metais įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį prieglobsčio prašytojų, kad palengvintų dėl migracijos krizės kilusią naštą Italijai ir Graikijai. Dalis pabėgėlių perkeliami ir iš Turkijos.
Nuo tada į šalį atvežti 468 pabėgėliai, bet didžioji jų dalis išvyko į turtingesnes Vakarų Europos šalis. Pastarąjį kartą migrantai į Lietuvą perkelti pernai gruodį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva tęs pabėgėlių perkėlimo programą, nes iki šiol įvykdė tik pusę kvotos.
Stringa dėl trūkstamų dokumentų
Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą stringa jau pusmetį, nes nesulaukiama migrantų anketų iš Graikijos ir Italijos, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Jis BNS patvirtino, jog iš Italijos ir Graikijos migrantai nebesiunčiami jau nuo pernai gruodžio, tačiau Lietuva jau yra sulaukusi apie 20-ies pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje.
„Pagrindinės priežastys tokios: tiek Graikija, tiek Italija mums nepateikia emigrantų asmens bylų. Lietuva persikelia pabėgėlius, t.y. asmenis, kuriems reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Tose šalyse, kaip žinome, yra labai daug ir ekonominių migrantų. Turime esminę poziciją, kad tokių asmenų neperkeliame, dėl to nėra derybų. Tad kai šalys neturi asmenų dokumentų, negali pateikti bylų, neturime ir ką perkelti“, – sakė E. Misiūnas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi vykdyti ES prisiimtus įsipareigojimus dėl pabėgėlių perkėlimo, tačiau pabrėžė, kad neketina švelninti pabėgėliams keliamų reikalavimų, nes privalo užtikrinti ir nacionalinį saugumą.
Pasak E. Misiūno, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su Europos Sąjungos valstybėmis, kokį teisinį statusą suteikti pabėgėliams ir kokį – ekonominiams migrantams, aptariami galimi migrantų grąžinimo mechanizmai.
„Dar vienas iš didžiųjų iššūkių – vadinamasis antrinis judėjimas, kuris yra labai didelis galvos skausmas Vokietijai, Prancūzijai. Mes vykdome savo kvotą, kiek galime, bet per 300 yra išvažiavę iš Lietuvos, daugiausia jie – Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje“, – sakė ministras.
Nuo 2015 metų į Lietuvą atvežti 468 pabėgėliai, iš jų 338 perkeltų asmenų mūsų šalyje nebėra.
Lietuva svarsto pasirašyti dvišalę sutartį su Vokietija dėl pabėgėlių grąžinimo – tai paspartintų procedūras, kai Lietuvoje prieglobstį gavę, bet į Vokietiją išvykę asmenys būtų grąžinami į Lietuvą. Tikimasi, jog rimtesnė diskusija dėl susitarimų vyks rudenį.
„Svarstoma, kokios tai būtų procedūros, kurie pareigūnai turėtų grąžinti. Daug spręstinų dalykų: kas į lėktuvą įsodina, kas perka bilietą, kas lydi ir taip toliau. Prezidentė yra išreiškusi gerą valią padėti Vokietijai spręsti tam tikras problemas, tad planuosime vizitą su Vokietijos vidaus reikalų ministerija, galbūt, ministru“, – sakė jis.
Iš Vokietijos, anot E. Misiūno, per pastaruosius metus grąžinta daugiau nei 20 asmenų, dar keli grįžo savo noru.
Apie galimą susitarimą su Vokietija praėjusią savaitę pirmoji prakalbo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai galėtų būti vertinama kaip pagalba Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri neseniai sulaukė savo vidaus reikalų ministro ultimatumo rasti sprendimą apriboti migrantų skaičių, priešingu atveju pagrasino imti juos stabdyti pasienyje.
Šią savaitę padėką Lietuvai bei šalies vadovei už indėlį Europos Sąjungoje sprendžiant migracijos klausimus išreiškė ir Vilniuje lankęsis Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...