Paliko vietos giliavandeniam uostui

Miesto bendrajame plane palikta vietos giliavandeniam uostui.

Vakar savivaldybėje dalis klaipėdiečių prieš tai protestavo. Jie tikino, kad tai neteisėta, nes pasiūlymas nebuvo aptartas su gyventojais. Savivaldybės atstovai aiškino, kad bendrasis planas buvo svarstomas 3 metus ir ne kartą diskutuota apie giliavandenį uostą.

Giliavandenis uostas būtų statomas Baltijos jūroje ties Melnrage. Už 350 metrų duo dabartinio kranto būtų supilta 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio sala.

Iki uosto Melnragėje turėtų būti nutiesti keliai, geležinkeliai.

Miesto Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad jei keliams ir geležinkeliui bendrajame plane nebūtų palikta vietos, ši teritorija būtų užstatyta pastatais. Šiuo metu giliavandenio uosto statyboms trukdytų tik pasieniečių bokštelis.

Kad giliavandenio uosto teritorija būtų pažymėta bendrajame plane, priešinosi miesto meras Rimantas Taraškevičius. Tam netgi buvo surengta gyventojų apklausa, kainavusi apie 14 tūkstančių litų.

Dar nėra žinoma, ar tikrai numatytoje teritorijoje bus giliavandenis uostas. Jį statyti patarę Japonijos ekspertai (JICA) įspėjo, kad giliavandenio uosto poveikis krantams bus labai didelis.

Kol kas nėra atlikta uosto poveikio aplinkai vertinimo studija. Ji kainuotų apie porą milijonų litų. Todėl būtų atlikta tik žinant, kad giliavandenė prieplauka jūroje tikrai bus statoma.

Jei bendrąjį planą patvirtins miesto taryba ir Vyriausybė, giliavandenio uosto Klaipėdoje bus galima tikėtis.