– Po tiek metų galiausiai baigėsi tam tikros grupės vairuotojų, kurių Lietuvoje greičiausiai yra virš 30 tūkst., diskriminacija. Svarbu priminti, jog nors važiuoti automobiliu ir motociklu maksimalus leistinas greitis yra toks pats, tačiau už mažesnį nusižengimą (viršijus tik 30 km/h) buvo skiriama net tris kartus didesnė bauda, vairuoti uždraudžiama mažiausiai trims mėnesiams. Visas transporto priemones. Tuo tarpu už didesnį nusižengimą automobiliu (viršijus 50 km/h) teisės atimamos mėnesiui. Tad čia buvo akivaizdi diskriminacija. Man teko domėtis, kad nė vienoje Europos šalyje tokios diskriminacijos nebuvo. Kitaip tariant, motociklininkai visam laikui buvo prilyginami pradedantiesiems vairuotojams.

– Jūs sakote, kad tai buvo diskriminacinis sprendimas. Nepritardama Jūsų siūlymui policija sako, kad vairuoti motociklą yra keliolika jei ne keliasdešimt kartų pavojingiau, negu automobilį. Tą mes matome ir naujienų antraštėse – žūvantys jauni motociklininkai, kurie nori išbandyti savo motociklo galimybes iki galo. Galbūt ką nors šitos griežtesnės bausmės galėjo sustabdyti?

– Reikėtų skirti du motociklų vairuotojų tipus. Tie, kurie važiuoja, kiek įmanoma laikosi saugaus greičio, tačiau galbūt nepastebi ženklo. Bei tie vairuotojai, kurie ir mane šiek tiek erzina. Nesilaikydami greičio apribojimų lekia virš 100 km/h leistino greičio, kitaip tariant, užuot važiavę 90 km/h, važiuoja 200 km/h. Jie sukelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams ir tai daro sąmoningai. Tad šitoje vietoje saugos eismo specialistams reikėtų pagalvoti apie tai, kaip juos pažaboti. Galbūt labiau griežtinant atsakomybę. Kita problema – pažeidėjų nustatymas. Kadangi motociklų numeriai yra tik gale, motociklininkai važiuoja su šalmais, apranga. Reikėtų pagalvoti ir bandyti mažinti pavojų keliuose.

– Jūs pats esate motociklininkas. Ar sunku buvo įtikinti kolegas Seime, kad tai, kas galiojo iki šiol, yra diskriminacinis reguliavimas?

– Nebuvo lengva, nes kas nevairuoja motociklo, tas neįsivaizduoja. Reikia pažymėti, kad egzistuoja negatyvus išankstinis nusistatymas dėl tų motociklininkų, kurie sąmoningai pažeidinėja taisykles ir sukuria apie motociklininkus negatyvų įspūdį. Tad lengva nebuvo, bet galiausiai loginiai argumentais, kuriuos aš pažymėjau, kad už mažesnį nusižengimą skiriama bausmė yra tris kartus didesnė, pavyko įtikinti.

Reikia pažymėti, kad egzistuoja negatyvus išankstinis nusistatymas dėl tų motociklininkų, kurie sąmoningai pažeidinėja taisykles ir sukuria apie motociklininkus negatyvų įspūdį.

– Ar yra dar kas nors, kas iki šiol eismo taisyklėse diskriminuoja motociklininkus?

– Dėl alkoholio – nulinės promilės. Tačiau tam tikros logikos šitame apribojime yra, kadangi tai yra pavojingesnė transporto priemonė, reikia staigesnės koordinacijos. Neabejoju, jo nebūtų įmanoma panaikinti net ir teoriškai teikiant Seimui. Apskritai, bet kokie palengvinimai Seime skinasi kelią sunkiau negu draudimai.

– Daug diskutuojama apie tai, jog motociklų sezonas Lietuvoje yra trumpas dėl nepalankių oro sąlygų, nebent yra keli entuziastai, kurie važiuoja ištisus metus. Buvo daug kalbama ir apie važiavimą A juostomis, ir apie papildomas STOP juostas prie šviesoforų dviratėms transporto priemonėms, kurių dabar – vis daugiau.

– Moto-kultūra Lietuvoje dar tik skinasi kelią, supratimas ir populiarumas, atsiranda net elektriniai motoroleriai, ekologinės transporto priemonės, kurios ir kamščius mažina didmiesčiuose. Reikėtų tai labiau suvokti ir įvesti tam tikras priemones, kurios padėtų lengviau judėti mieste.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar merus ragintumėte tai padaryti, o gal siūlyti tokius pakeitimus yra labiau seimų narių reikalas?

– Čia nėra įstatymų reguliavimas, tai yra kelių eismo taisyklės (KET), kurios yra tvirtinamos vyriausybės nutarimu. Kai kurias tvarkas gali įsivesti ir mietų savivaldybės.