„Peržvelgus kelių pastarųjų metų antraštes, galima susidaryti įspūdį, kad mes, lietuviai, kartu su kitais Baltijos šalių gyventojais esame labai nedraugiški ir nelinkę padėti nelaimėje, tačiau atliktas tyrimas šiuos stereotipus paneigia“, – teigia draudimo bendrovės „If“ rinkodaros vadovas Džiugas Šaulys.

Tyrimo duomenimis, net 94 proc. apklaustųjų bent kartą pagelbėjo pažįstamiems ir draugams per praeitą mėnesį, o 87 proc. teigė bent kartą padėję ir nepažįstamiems.

„Dažnai suteikiame pagalbą ir kiekvienas mūsų gali prisiminti kelias praėjusias dienas: gal padėjote kam nors pakeisti padangą? Prižiūrėjote draugų vaikus? Ar užnešėte svetimus pirkinius? O gal padavėte nukritusį pieštuką kolegai? Visa tai yra pagalba“, – sako apklausų rezultatus analizavęs Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys.

Tyrimas rodo, kad pagalba dažniau suteikiama draugams ir giminaičiams (net 19 proc. teigė padedantys kone kasdien) nei nepažįstamiems žmonėms. Anot docento, pastaroji tendencija nestebina, nes artimi žmonės mums svarbiausi, bet to, su jais daugiau bendraujame, geriau žinome jų poreikius, labiau atsimename, kaip padėjome jiems.

„Lyginant visas tris Baltijos šalis, lietuvių atsakymai rodo, kad jie padeda daugiausia – vidutiniškai 11 kartų per mėnesį, nors skirtumai nedideli. Latvijoje žmonės nurodė padedantys 10 kartų, o Estijoje – 8,5 karto per mėnesį. Greičiausiai tai reikėtų sieti ne su tikru pagalbos suteikimo dažnumo skirtumu, o su tuo, kaip žmonės supranta pagalbą ir kiek linkę apie tai kalbėti. Taigi, gali būti, kad estai ne tiek padeda rečiausiai, kiek mažiau linkę tai pripažinti“, – sako A. Kairys.

Be kitų klausimų, buvo tiriami ir žmonių lūkesčiai suteikiant pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. respondentų padėdami laukia paprastos padėkos, gerokai rečiau – dovanėlės ar piniginio atlygio. „Įdomu tai, kad vis dėlto esame gana įtarūs kitų atžvilgiu. Štai 17 proc. respondentų atsakė manantys, jog kiti padėdami, matyt, tikisi piniginio atlygio, tačiau tyrimas rodo, jog patys piniginio atlygio tikisi vos 3 proc.“, – teigia mokslininkas.

Rezultatai atskleidė, kad padedant kitiems dažniausiai patiriamos pozityvios emocijos: laimė, įkvėpimas, kompetencija, pasididžiavimas savimi, todėl galima daryti išvadą, kad pagelbėdami kitiems kuriame savo psichologinę gerovę.

Baltijos šalių gyventojų polinkis padėti kitiems buvo tiriamas 2016 m. antrą pusmetį. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje internetu apklausta 1500 gyventojų nuo 18 iki 65 metų, jie reprezentuoja Baltijos šalių gyventojų struktūrą. Tyrimas atliktas draudimo bendrovės „If“ iniciatyva, bendradarbiaujant su sociologinių tyrimų bendrovėmis „Rait“ ir „Berg Research“ bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkais.