Panevėžiečiai kelia ginklus dėl pigesnio vandens. Daugiabučių namų bendrijos, verslininkai, pensininkai, Nacionalinė dujų, vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga vienijasi tam, kad miesto Tarybos pareikalautų peržiūrėti liepos pabaigoje patvirtintus net 47 proc. didesnius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įkainius, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Žada visuotinę protesto akciją

Peticiją su surinktais panevėžiečių parašais miesto vadovams planuojama įteikti jau pirmadienį. Jei politikai gyventojų skundui liktų kurti, parašų rinkimo akcijos organizatoriai pasirengę panevėžiečius sukviesti į visuotinį protesto mitingą prie miesto Savivaldybės.

„Parašai nebus renkami vaikštant po butus. Tam nebėra laiko. Pasirašyti už daugiabučių namų bendrijas kviesime jų pirmininkus, parašus rinks Pensininkų sąjūdis, verslininkai“, - teigė Nacionalinės dujų, vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos atstovė Panevėžyje Ramutė Čyžienė.

Verslininkai griebiasi šiaudo

Akcijos organizatoriai mano, kad patvirtinę naujuosius tarifus miesto politikai užsimerkė prieš teisės aktus. Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įstatyme nėra numatyta pardavimo kaina, tačiau miesto Tarybos sprendimu nuo rugsėjo 1-osios panevėžiečiai mokės ne tik už suvartotą vandenį, bet ir 2,57 Lt abonentinį mokestį - tokio Panevėžyje iki šiol nebuvo.

Peticijoje teigiama, kad branginti vandens politikai neturėjo teisės, nes nebuvo įvertinti „Aukštaitijos vandenų“ gamybiniai pajėgumai, įmonės valdymo struktūra, neatliktas bendrovės veiklos auditas.

Manoma, kad net 47 proc. šoktelėjusi geriamojo vandens kaina ir įvestas pardavimo mokestis į kampą įvarys ne tik sunkiausiai besiverčiančią visuomenės dalį - pensininkus ir daugiavaikes šeimas, bet ir verslininkus.

Pasak 45 įmones vienijančios Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovo Kazio Grabio, pasirašydami peticiją Tarybos nariams skęstantys Panevėžio verslininkai griebiasi šiaudo.

„Kad galėtų susimokėti pabrangusius mokesčius, įmonės turėtų gauti didesnį pelną, tačiau apie jį šiais laikais niekas nebegalvoja. Vadinasi, bankrotai neišvengiami“, - prognozavo K.Grabys.

Jo nuomone, miesto Tarybos palaimintas geriamojo vandens branginimas yra žmonių skurdinimas ir Savivaldybės žinioje esančių „Aukštaitijos vandenų“ bandymas pralobti.

Atšliaužtų keliais

Pensininkų sąjūdžio Panevėžio skyriaus pirmininkė Laimutė Gustienė mano, kad peticiją vien pensininkų pasirašys keli šimtai.

„Panevėžyje turbūt nėra nė vieno žmogaus, pritariančio tokiam drastiškam kainų kėlimui ir įvestam pardavimo mokesčiui. Jei politikai į gyventojų reikalavimą vis tiek neatsižvelgs, kviesime žmones į mitingą. Jau dabar pensininkai žada nors ir keliais į jį atšliaužti“, - teigė L.Gustienė.

Dabar atostogaujantis „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa tokią gyventojų iniciatyvą vertina kaip bandymą mokesčių naštą perkelti kitiems.

„Mes galime nieko nedaryti, nebranginti, bet mūsų vaikai ateityje triskart brangiau už vandenį mokės. Deja, yra nemažai pensininkų, manančių, kad po jų - nors ir tvanas“, - pareiškė R.Liepa.

Direktoriaus teigimu, nebranginant geriamojo vandens nebūtų įmanoma išlaikyti bendrovės infrastruktūros. Pasak jo, per metus būtina pakeisti bent 4 km vamzdynų, tačiau vartotojams vienas kubinis metras vandens tuomet kainuotų nebe 5,77 Lt, o 13 Lt.

„Todėl dabar planuojam perkloti nors du kilometrus vamzdžių“, - aiškino R.Liepa.

Jo tikinimu, panevėžiečiai gali guostis bent jau tuo, kad už geriamąjį vandenį ir nuotekas moka kone mažiausiai Lietuvoje: iš 66 šalies savivaldybių pagal geriamojo vandens ir nuotekų kainą Panevėžys užima 50-ą vietą.

Kainų nemažins

Povilas Vadopolas
Panevėžio meras

Gyventojų kreipimasis beprasmis. Tegul pagalvoja, kiek sumoka už vandenį parduotuvėje. Sumažinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nėra galimybės. Netgi pabranginus vandenį panevėžiečiai už jį mokės pigiau nei Šiaulių gyventojai. Be to, Šiaulių įmonė taip pat ketina kelti kainas.

„Aukštaitijos vandenys“ jau pernai patyrė 800 tūkst. Lt nuostolį, o šiemet kas mėnesį - po 250 tūkst. Lt nuostolių. Jei nebūtume pakėlę tarifų, sužlugdytume įmonę taip, kad beliktų ją parduoti verslininkams už litą.

Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą „Aukštaitijos vandenų“ plėtrai iš Europos Sąjungos paramos skirti 60 mln. Lt. Miesto Savivaldybei būtų likę prisidėti 9 mln. Lt, rajono - 3 mln. Lt.

O dabartinė Vyriausybė apsisprendė teskirti 48 mln. Lt „europinių“ pinigų, o iš miesto biudžeto tektų pridėti jau 10 mln. Lt. Aišku, kad Savivaldybė tokių pinigų neturi. Kad surinktume tą sumą, teko ją įskaičiuoti į vandens tarifą.

Tačiau Tarybos nariai mano, kad pardavimo mokestis nėra pagrįstas. Jo nepatvirtinti nebuvo galima, nes Kainų ir energetikos kontrolės komisija pareiškė pati tą padarysianti, jei politikai neišdrįs.

Pasiruošę bylinėtis

Ramutė Čyžienė
Nacionalinės dujų, vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos atstovė Panevėžyje

Meras privalėtų sušaukti neeilinį Tarybos posėdį ir ištaisyti savo klaidas. Ne vienas Tarybos narys dar prieš tvirtinant naujas tarifus man žadėjo, kad neleis nei kelti geriamojo vandens kainos, nei įvesti pardavimo mokesčio. Kas atsitiko, kad persigalvojo? Būtent pardavimo mokestis labiausiai mus pykdo. Jis labiausiai smogs taupančiai, per mėnesį vos kubinį metrą vandens išleidžiančiai močiutei.

Visame pasaulyje vanduo, elektra, šiluma yra būtiniausios prekės, įperkamos visiems. Jų paversti pasipelnymo šaltiniu negalima.

Jei politikai neišdrįs ištaisyti savo klaidų, gali būti, kad teks kreiptis ir į teismą.