Panevėžio rajone sugriežtinus socialinių pašalpų gavėjų patikrą, šie sumanė pergudrauti valdininkus - kaimo žmonės suskubo savo gyvenamąją vietą nurodyti mieste, rašo „Lietuvos žinios“.

Socialinių pašalpų gavėjų Panevėžio rajone nuo metų pradžios sumažėjo penktadaliu, o Panevėžio mieste - vos keliais procentais.

Pašalpas skirstantys savivaldybės valdininkai teigia, kad Panevėžio rajonui įsitraukus į eksperimentą, kuriuo itin griežtai atrenkami pašalpų gavėjai, šie skuba prisiregistruoti Panevėžyje.

Neslepiama, kad būnant net ir „popieriniu“ miestiečiu apgaudinėti valstybę lengviau.

Panevėžio rajono savivaldybė nuo 2012-ųjų pradžios dalyvauja eksperimentiniame bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, kurio tikslas - nustatyti valstybę mulkinančius neteisėtus socialinių pašalpų gavėjus.

Pasitelkę kaimų bendruomenių pirmininkus, seniūnus bei seniūnaičius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojai jau aštuntą mėnesį mėgina nustatyti nemažas nelegalias pajamas gaunančius rajono gyventojus, kurie paprastai dokumentuose nurodo kitokius duomenis apie savo šeimą, nei yra iš tikrųjų, ir bando neteisėtai pasipelnyti iš valstybės.

Tokių valstybės mulkintojų per septynis mėnesius Panevėžio rajone aptikta beveik 400, jiems socialinės pašalpos nebemokamos.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė dienraščiui teigė, kad dabar kas mėnesį sutaupoma maždaug po 150 tūkst. litų, kurie iki šiol būdavo išmokami šio rajono gyventojams.

„Pernai liepą socialines pašalpas gavo 3652 rajono gyventojai, šiemet tą patį mėnesį pašalpos buvo išmokėtos 3269 žmonėms“, - teigė vedėja.

Ji pabrėžė, kad gaunantieji socialines pašalpas įstatymų nustatyta tvarka paprastai išsirūpina dar ir kompensacijas už šildymą, o jų vaikai mokyklose nemokamai maitinami. Nustojus mokėti pašalpas, nebeskiriama ir ši parama.Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė dienraščiui pripažino, kad dėl Panevėžio rajono socialinių eksperimentų padaugėjo miesto pašalpų gavėjų, jų dabar yra per 9 tūkstančius.

„Pastebėjome, kad prašyti socialinių pašalpų pas mus ateina žmonės, gyvenantys rajone, bet iš tiesų nei ten, nei kur kitur jie neturi nei namų, nei butų ar kitokio nekilnojamojo turto“, - teigė vedėja.Ji paaiškino, kad turintieji namus bei butus savo gyvenamąją vietą deklaruoja toje savivaldybėje, kurioje yra jų nuosavybė ir kur iš tikrųjų gyvena.

„Tačiau nemažai žmonių, kurie pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybėse būna apskaitomi, t.y. užrašomi kaip jų pačių pasirinktos savivaldybės gyventojai“, - aiškino Z.Ragėnienė.Anot vedėjos, kaip tik tokie rajono gyventojai pastaruoju metu tampa miestiečiais. Jie išsiregistruoja iš Panevėžio rajono savivaldybės ir ieškodami naudos gyvenamąją vietą nurodo mieste.

„Manau, kad tapti miestiečiais juos skatina Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje galiojančios lengvesnės pašalpų gavimo sąlygos nei Panevėžio rajone. Mums, didelei savivaldybei, daug sunkiau sukontroliuoti pašalpų prašytojų realiai gaunamas nelegalias pajamas ir nenurodytus šeimyninius ryšius, dėl kurių jiems neturėtų būti mokamos pašalpos. Be to, pašalpas gaunantys Panevėžio miesto gyventojai neprivalo dirbti viešųjų darbų, kaip turi daryti gyvenantieji rajone. Tai irgi savotiška paskata tapti miestiečiu“, - pažymėjo Z.Ragėnienė.