Vilniuje jaunimas iki trisdešimties dabar uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau nei bendraamžiai regionuose.
„Sostinėje uždirbami 2,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Savivaldybėse, kuriose jaunimo pajamos mažiausios, siekia apie 1,7 tūkst. eurų“, – teigė „Sodros“ patarėja Kristina Zitikytė.
„Kaune vidutiniai atlyginimai nuo Vilniaus skiriasi apie 15 proc., Klaipėdoje – apie 20 proc., o visi kiti regionai – apie 30 proc.“, – skaičiais dalinosi „CV-Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sostinės efektą“ sako jaučiantys ir verslininkai.
„Jaunas žmogus kiekvienoje įmonėje yra ateitis. Mūsų tikslas rasti ateitį – kai rytoj būsime seni, kad kažkas mus pakeistų“, – sakė „Artilux NMF“ vadovas Unal Kont.
Verslas sako dedantis visas pastangas, kad tik prisiviliotų jaunų specialistų, tačiau vaisių jos duoda ne visada.
„Yra labai daug gerų įmonių. Tie patys Šiauliai turi daug gerų pramonės įmonių“, – tikino Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė.
Palyginti su Vilniumi, prasčiausiai bendraamžiams užsidirbti sekasi Kelmės, Radviliškio rajonuose, Kalvarijos ir Pagėgių savivaldybėse.
Užimtumo tarnyba Šiauliuose sako, kad situacija nedžiugina ir Akmenėje bei Raseiniuose.
„Tuose rajonuose yra stebimas gamybos apimčių mažėjimas ir tenka apgailestauti, bet jaunimas dažniausiai turintis mažesnę darbo patirtį, dažnai dirbantis nekvalifikuotą darbą tampa pirmąja asmenų grupe, kurie būna atleidžiami“, – pripažino Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys.
„Sodra“ skaičiuoja, kad antrą šių metų ketvirtį Lietuvoje augo bedarbių gretos – jos pasipildė dar 5 tūkst. žmonių.
Iš viso nedarbo išmokas šiuo metu gauna 79 tūkst. gyventojų. Jų skaičius padidėjo beveik 7 proc. Šiemet padaugėjo ir masinių atleidimų.
„Sukuriamų darbo vietų yra mažiau ir tai yra chroniška jau kurį laiką. Kol kas yra verslų diržų veržimosi ir vangesnės paklausos etapas“, – kalbėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vietoje atlyginimo bedarbio pašalpas gaunančių labiausiai ir padaugėjo tarp jaunimo.
„Jis nėra toks drastiškas kaip buvo ekonominės krizės metu, kai iš karto rodikliai šovė į viršų ir būtent kirto per jaunąją kartą“, – tikino „CV-Online LT“ marketingo vadovė.
Jau darosi šiek tiek nebenormalu.
Nors didesnė tikimybė netekti darbo yra dirbantiems prekyboje, aptarnavimo, administravimo, apgyvendinimo ir maitinimo srityje, šiemet pastovias pajamas prarado ir tie, kurie dirbo aukštesnės pridėtinės vertės darbus.
Jauni darbuotojai neturi sukaupę pakankamai patirties, juos nesudėtinga pakeisti, o ir patys nesibodi migruoti iš vienos darbovietės į kitą.
„Jaunam amžiuje keisti dažnai darbus yra normalu, bet vėlgi reikėtų susižiūrėti, kas yra tas normalu ir kai jau darosi šiek tiek nebenormalu“, – akcentavo „CV-Online LT“ marketingo vadovė.
Tiesa, geros žinios, kad dirbantieji antrąjį šių metų ketvirtį galėjo džiaugtis maždaug dešimtadaliu didesniais atlyginimais nei prieš metus. Vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje ūgtelėjo 204 eurais popieriuje arba 116 eurų į rankas – iki 1346 eurų.
Labiausiai padidėjusias pajamas pajuto viešojo sektoriaus – socialiniai, sveikatos priežiūros, švietimo darbuotojai. Taip pat dirbantys administracinėje ir ryšių srityse, kur maždaug trečdalis uždirba minimalią algą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)