Kilus ginčui, paaiškėjo ir įstatymo spraga – tokiems vedliams reikalingi tarptautiniai sertifikatai, tad Lietuvoje paruošti padėjėjai šiandien laikomi nelegalais.

Vilnietė Audrė Grybauskaitė turi regėjimo negalią, praktiškai beveik nemato, tačiau jau netrukus jos akimis taps pagalbininkas.

„Ilgai svajojau turėti šunį vedlį, atsirado savanoriai, kurie sutiko ištreniruoti ir padovanoti“, – šnekėjo vilnietė A. Grybauskaitė.

„Intensyviai dirbome metus ir mokėme šunį pagal taisykles, dabar perdavimo laikotarpis, kai šuo mokosi klausytis tikrojo vedlio“, – kalbėjo „Šunų universiteto“ bendraįkūrėja, dresuotoja Ieva Kuzminienė.

Šunys pagalbininkai gali ne tik vesti, aplenkti kliūtis, bet ir atidaryti duris, paimti daiktus.

LNK stop kadras.

„Jeigu yra siauri laiptai, šuo turi pažymėti ir apsaugoti gyvybę“, – teigė I. Kuzminienė.

Toks pagalbininkas neregį ar silpnaregį lydi ir viešose vietose, verslai, visuomenė apie tai vis labiau šviečiama, kad tai ne eiliniai gyvūnai, tačiau Audrė sako, kad ne viena vieta tokiam pagalbininkui užtrenkė duris.

„Privati klinika pasakė, kad ne – sertifikatai mums neįdomu, pas mus turi būti sterilu“, – nurodė A. Grybauskaitė.

Dabar šunis vedlius Lietuvoje ruošia dvi kinologų organizacijos, tačiau kol kas pilnai paruoštų šunų Lietuvoje tik vienetai.

„Mūsų žiniomis, yra vienas, kuris yra paruoštas, vienas parvežtas iš užsienio, be Rubio dar du ruošia kitas klubas“, – tvirtino Tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.

LNK stop kadras.

Paruošimas ilgas, kainuoja kelias dešimtis tūkstančių.

„Paruošimas užtrunka du metus, paruošimo kaštai sudaro 25–30 tūkst. eurų“, – pabrėžė V. Glodenis.

Apie atvejus, kai toks pagalbininkas turėjo likti už durų, skundų sulaukė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

„Šiuo metu gavome tris skundus dėl asmenų su negalia neįleidimo į maitinimo patalpas, restoranus, kavinės, atliekami tyrimai. Esame gavę informacijos, kad į parduotuves neįleidžiama su šunimis pagalbininkais“, – kalbėjo LGKT Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.

Tai iš esmės laikytina diskriminacija.

Dėl pagalbininko vedlio neįleidusios parduotuvės tarnyba jau priėmė išvadą.

„Tai iš esmės laikytina diskriminacija, tokia situacija“, – sakė A. Daukšaitė-Timpė.

Sprendimą šuns neįleisti parduotuvė priėmė ne emocijomis vadovaudamasi.

„Parduotuvės teisininkai pažiūrėjo ir paprašė pateikti tarptautinius sertifikatus, o tarptautinio sertifikato nėra“, – šnekėjo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.

Dabar Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad šunimis vedliais gali būti pripažįstami tik tie keturkojai, kuriuos parengė tarptautinės organizacijos arba joms priklausantys juridiniai asmenys Lietuvoje.

„Problema ta, kad šiuo metu Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse nėra tokių organizacijų, kurios išduotų tarptautinės akreditacijos dokumentus“, – kalbėjo A. Daukšaitė-Timpė.

Paaiškėjus įstatymo spragai, toks Lietuvoje paruoštas gyvūnas paprasčiausiai traktuojamas kaip nelegalas.

„Tai, galima sakyti, yra tragedija“, – tvirtino I. Kuzminienė.

„Jeigu nesivadovauti logika ir geranoriškumu bei vadovautis tik įstatymo raide, viešosios paskirties objektų savininkai galėtų atsisakyti ir jie būtų teisūs“, – šnekėjo P. Kalvelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad kas labiau diskriminuoja: ar tie, kas neįsileidžia, bet veikia pagal įstatymą, ar pats įstatymas, kurio reikalavimai, anot sąjungos, pertekliniai?

„Kai buvo dėliojamas įstatymas, nebuvo įsigilinta į šią sritį ir kompetencijos pritrūko“, – aiškino P. Kalvelis.

„Siekis buvo, kad būtų užtikrinami kokybės standartai, toks siekis, bet matome, kad praktikoje tai sunkiai įgyvendinama“, – nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės patarėja Renata Šarkanė.

Pati ministerija dabar jau žada pokytį.

„Bus nuimtas apribojimas, kad tai būtų tarptautinė akreditacija“, – sakė R. Šarkanė.

Ministerija žada, kad apribojimo turėtų nebelikti nuo kitų metų. Šiuo metu Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių apie 12 tūkst., tad poreikis pagalbos būtų.

„Kai kurie nemoka Brailio rašto, nes jie vėlai prarado regėjimą, pirštai nebėra tokie jautrūs“, – aiškino P. Kalvelis.

O nuo šiol kai kuriose parduotuvėse tokius šunis bus galima išvysti dažniau. Kol vienos pagalbininkų neįsileidžia, kiti tinklai savo erdves atveria taip, kad pagalbininkai čia parduotuvėje galėtų ir mokytis.