Šią savaitę Seimo pradėtas svarstyti naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto projektas kelia nerimą Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (NPPSS), nes priėmus dokumentą gali nukentėti pareigūnų socialinės garantijos.

Pareigūnai nesutinka su siūlymu, pagal kurį bet kuris pareigūnas gali būti perkeltas į kitą toje pačioje apskrityje esančią darbo vietą arba kitą padalinį pasienio rinktinėje be pareigūno sutikimo.

NPPSS valdybos nario Vytauto Lamausko teigimu, tarnybos vieta yra vienas esminių pareigūno statuso elementų, kurio keitimas tampa jo teisių pažeidimu.

"Praktikoje tai reikštų, kad, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas (patrulis arba tyrėjas), priimtas į tarnybą Elektrėnų policijos komisariate, galėtų būti perkeliamas į už 90 kilometrų esantį Šalčininkų arba už 130 km esantį Švenčionių policijos komisariatą. O svarbiausia tai, jog tokiu atveju pareigūnams nesuteikiamos jokios garantijos: nei gyvenamoji vieta, nei dienpinigiai ar kelionpinigiai", - teigė jis.

Pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų nuomone, be statutinio valstybės tarnautojo sutikimo į kitas pareigas darbuotojas gali būti perkeltas tik išimtiniais atvejais - tokiais kaip karo arba nepaprastoji padėtis.

Anot NPPSS pranešimo, kritikuotinas ir siūlymas laikinąjį nedarbingumą pareigūnams apmokėti vidutiniu darbo užmokesčiu, o nuo 2016 metų socialines garantijas (draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, ligos ir motinystės draudimą) perkelti į valstybinio socialinio draudimo sistemą, numatant Vidaus reikalų įstaigos mokamą priemoką.

"Tokia sistema turėtų išlaisvinti įstaigas nuo didelių mokėjimų pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros atostogose, tačiau kartu negalime pamiršti "Sodros" mokumo rizikos problemos. Juk garantijos perkeliamos į "Sodros" sistemą, kuriai pačiai reikia reformų", - teigia NPPSS valdybos narys.

NPPSS atstovai nesutinka ir su siūlymu pareigūnų pareigybių sąrašo tvirtinimą bei Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų skyrimą patikėti vidaus reikalų ministrui.

Anot V.Lamanausko, tai yra dar viena politinės priklausomybės įtakos didinimo apraiška. Mat ministrui suteikiama teisė ne tik tvirtinti pareigybes, bet ir spręsti dėl jų panaikinimo.

"Iš esmės taip Vidaus reikalų ministerijos vadovui suteikiama galimybė atleisti bet kurį pareigūną. Svarbiausia, jog statute nėra nustatyti jokie kriterijai, neaišku, kaip tai būtų daroma, kas turėtų būti įvertinta, kokiomis proporcijomis sudaryta“, - teigė profsąjungos atstovas.

V.Lamanauskas pabrėžė, kad priėmus siūlymus, kai kurios šiuo metu egzistuojančios teisėsaugos problemos būtų išspręstos, tačiau tik pačių pareigūnų sąskaita: "Iš esmės projekto nuostatomis stengiamasi pabloginti tarnautojų padėtį: naikinamos nelaimingų atsitikimų draudimo išmokos, kelionpinigiai, butpinigiai ir kitos socialinės garantijos."

Sausio 21 dieną Seimui buvo pateikta darbo grupės parengta Vidaus tarnybos statuto nauja redakcija.

Projekte numatyta nauja, kitokia nei dabartinė statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo skaičiavimo tvarka. Pagal ją, pareigūnų pareiginė alga būtų apskaičiuojama pagal numatytus koeficientus. Pareigūno pareiginei algai apskaičiuoti taip pat nustatomi A, B, C, D, E, F ir G pareigybės apmokėjimo lygiai (aukščiausias – G, žemiausias – A). Taip pat papildomai būtų mokama už laipsnį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą.

Taip pat siūloma nuo 2016 metų sausio 1 dienos nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą - pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Įstatymo projekte numatomas kasmetinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, jo rezultatai turės tiesioginės įtakos darbo užmokesčiui.

Didelių permainų siūloma ir rengiant vidaus tarnybos sistemos pareigūnus. Siekiama, kad būsimieji pareigūnai švietimo įstaigose studijuotų nemokamai, valstybės biudžeto lėšomis. Pareigūnų poreikį nustatytų vidaus reikalų ministras. Tačiau tokias studijas baigę asmenys privalėtų vidaus reikalų įstaigose išdirbti 5 metus, o neįvykdžius šio įsipareigojimo – atlyginti visas su jų mokymu susijusias išlaidas.