Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, pakeitimais siekiama į kariuomenę pritraukti ir joje išlaikyti žmones.

Anot KAM, pokyčiai reikalingi norint iki pilno operacinio pajėgumo išvystyti atkurtą Pirmąją nacionalinę diviziją.

Ministerijos anksčiau pateiktais skaičiavimais, įgyvendinus visus teikiamus pasiūlymus, nuo liepos 1-osios realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 eurų „į rankas“ per mėnesį.

Nuo 2025 metų liepos siūlomiems pakeitimams įgyvendinti gali prireikti apie 18,2 mln. eurų.

Siekiant pilnai užpildyti brigadas ir kitus karinius vienetus, kurie ir sudarys Pirmąją diviziją, paketu siekiama kariams didinti atlyginimus bei išmokas, daugiau mokėti už dalyvavimą lauko pratybose.

Bus skatinami ir kariai, pasirinkę žvalgybininko kelią, jiems siūloma mokėti priedus už karinį pasirengimą žvalgybai, skatinti ilgiau pasilikti tarnyboje.

KAM numačiusi didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus septyniais procentais. Taip pat siūloma didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – siūloma didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.

„Aš manau, kad mes galime daugiau ir norime daugiau. Mes dabar nustatome tas ribas, dėl kurių visi galime sutarti, ir aš labai norėčiau tai priimti kaip bazinę liniją, nuo kurios galėtume judėti toliau“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio.

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma mokėti priedą už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai.

Numatyti ir priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, kaip ir priedai už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma numatyti 0,11–0,21 bazinio dydžio priedą.

Už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose numatoma mokėti 0,11 bazinio dydžio priedą.

Siekiant didinti žvalgybos tarnybos patrauklumą, siūloma suvienodinant žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos ir žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis: taikyti integracijos į darbo rinką pabaigus tarnybą socialines garantijas, nustatyti išmokas už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį, atsižvelgiant į tarnybos vertinimo rezultatus, nustatyti kitas socialines garantijas, kurios yra taikomos profesinės karo tarnybos kariams.

Projekte taip pat numatoma, kad krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti profesinę kario tarnybą ne ilgiau kaip ketveriems metams.

Taip pat siūloma ilginti perkėlimo į dimisiją amžių. Profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į dimisiją amžių ilginant nuo 60 iki 65 metų, toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

„Kai pasižiūriu NATO formate, kokio amžiaus yra generolai ir kokio amžiaus mes kažkodėl atsikratome labai kompetentingų ir visiškai normalaus amžiaus žmonių, tai tiesiog yra resursų švaistymas“, – sakė D. Šakalienė.