„Taip“, – penktadienį per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdį teigė jis, paklaustas, ar tęs neįleidimo politiką.

Pasak jo, priėmus sprendimus, leidžiančius pasienyje su Baltarusija apgręžti neteisėtai sieną bandžiusius kirsti migrantus, galima kalbėti apie „priemonių, kurios apsaugo valstybę, ir žmogaus teisių takoskyrą“.

„Valstybės saugumas yra svarbus, kada prieš mūsų šalį veikia jėgos, kurios nuolat bando visais būdais (provokuoti – BNS) ir jiems nesvarbu žmogaus teisės. Tai, aš manyčiau, mes turime rasti optimalų momentą, kuris leistų priešintis hibridinėms atakoms ir, aišku, turime rūpintis tais žmonėmis, kurie pateko į Lietuvą“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

Lietuva griežtesnių priemonių migrantų atžvilgiu ėmėsi 2021 metais, susidūrus su jų antplūdžiu iš Baltarusijos. Tuomet iš kaimyninės šalies į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Reaguojant į tai įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje ir apribotos galimybės pasienyje prašytis prieglobsčio. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja tokią politiką, teigdamos, kad taip pažeidžiama tarptautinė teisė.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ kritikuoja Lietuvos įteisintą migrantų apgręžimo politiką, teigdama, kad ja „uždegama žalia šviesa žmonių stūmimui atgal į kankinimus“.

Nuo 2021-ųjų Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė 22,9 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.