Pereiti į pagrindinį turinį

A. Paulauskas: civilinės saugos padėtis gerėja

2015-09-30 12:43
BNS inf.
A. Paulauskas: civilinės saugos padėtis gerėja
A. Paulauskas: civilinės saugos padėtis gerėja / Vytauto Petriko nuotr.

Civilinės saugos padėtis gerėja, bet dar reikia siekti, kad efektyviai veiktų gyventojų perspėjimo sistema, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Trečiadienį komitetas posėdyje kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi Remigijumi Baniuliu ir Civilinės saugos valdybos viršininku Jūriu Targonsku aiškinosi, kaip pavojų ir neramumų atveju veiktų gyventojų perspėjimo sistema, vyktų evakuacija, kokia yra civilinės saugos sistemos būklė, rizikų analizė.

„Padėtis gerėja, prieš metus pareigūnai atvirai kalbėjo, kad mes nelabai galime atsiliepti į naujus iššūkius, neturime patirties, kompetencijos, tada pasiūliau daugiau dirbti su Krašto apsaugos ministerija. Dabar aš matau, kad jie žengė žingsnį į priekį, mato, ką daryti, neblogai kontroliuoja savivaldybes. Bet kol kas mes tikrai negalime pasiekti, kad perspėjimo sistema tikrai veiktų, kad žmonės, kai dauguma jų turi mobiliuosius telefonus, būtų informuojami laiku ir tinkamai“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.

„Man neramu, kad nėra aiškaus skaičiaus, kiek žmonių yra įsidiegę tą sistemą. Aš manau, kad šiandien gali kiekvienas Lietuvos pilietis turėti tą sistemą, ir mes reikalausime, kad taip būtų, nes tai yra moderni, patogi ir, sakyčiau, pati greičiausia sistema, kad žmogus galėtų sureaguoti. Ir keista, kad kai kurios savivaldybės nėra prisijungusios prie tos informacijos perdavimo sistemos, ir tokios savivaldybės kaip Šilutė, Palanga, Kretinga, kur tikrai daug ekstremalumo turintis regionas“, - kalbėjo komiteto vadovas.

PAGD direktorius R.Baniulis žurnalistams sakė, jog šiuo metu yra galimybės visiems mobiliuosius telefonus turintiems Lietuvos gyventojams perduoti informaciją apie pavojingus įvykius, tačiau tam reikia ir pačių žmonių suinteresuotumo. Norėdami gauti perspėjimo pranešimą telefonu, gyventojai turi nusistatyti nemokamą perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją, instrukcijos pateikiamos departamento interneto svetainėje.

„Informaciją apie kokį nors pavojingą įvykį galėtų gauti visa Lietuva, nes šiandien mes esame pasiruošę tą žinią ištransliuoti, ar visai Lietuvai, ar konkrečiai į tas taškines zonas, sektorius, čia jokių problemų nėra. Kita pusė medalio yra ta, kad šiandien ne kiekvienas žmogus yra aktyvavęs tą programėlę. Žinia paskleista, mes informuojame, bet ar žmogus nori gauti tą informaciją, yra kitas klausimas. Šiandien mūsų puslapyje yra visa informacija apie programėlę, kuri leistų gauti informaciją apie įvykį“, - sakė R.Baniulis.

Komiteto posėdyje aptarta ir situacija dėl perspėjimo sirenų. „Sirenos, reikia pripažinti, kad tas ūkis yra pasenęs, nes nemenkų investicijų reikalauja jas atnaujinti, didžioji dauguma yra 40-ties metų sirenos, jau baigiančios gyvenimą, norint renovuoti visą ūkį, riekia nemažai pinigų ir savivaldybės tų pinigų, deja, neturi“, - sakė PAGD vadovas.

NSGK pirmininkas A.Paulauskas atkreipė dėmėsį, kad Vilniuje veikia tik trys perspėjimo sirenos - visos centre. „Sakyčiau, visiškai prastai su Vilniumi, kuris neskiria dėmesio civilinei saugai ir net nusiperka sirenas, prietaisus, o jų nesumontuoja“, - sakė A.Paulauskas.

Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas paaiškino, kad Vilnius turi tris modernias sirenas, o dėl senesnių 67 sirenų vyksta teisiniai ginčai su bendrove „Hansa“, ir todėl jos šiuo metu realiai neveikia.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų