Nelietuviškų pavardžių rašybos klausimo valdžiai nepavyko permesti kalbininkams – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) raštu atsisakė tai spręsti. Teisingumo ministerija siūlo laukti, kol komisiją spręsti šią dilemą įpareigos Konstitucinis Teismas.

Atkirtis ministerijai

VLKK Vyriausybei pateikė atsakymą į birželį išsiųstą prašymą nustatyti taisykles, apibrėžiančias nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose. Tokį prašymą Vyriausybė buvo išsiuntusi Teisingumo ministerijai įregistravus nutarimo projektą, nurodantį, jog VLKK, kaip valstybinės kalbos politiką formuojanti institucija, turėtų pateikti rekomendacijas, kaip elgtis su asmenvardžiais Lietuvos Respublikos pasuose ir asmens tapatybės kortelėse.

Vyriausybės nutarimu komisijai savo rekomendacijas buvo siūloma pateikti iki lapkričio 1 d. VLKK tai padarė laiku, tik atsakymas nebuvo toks, kokio tikėjosi valdžios atstovai: komisija oficialiai pareiškė niekaip negalinti priimti dokumento, kuris leistų pavardes Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Tad Vyriausybei atsakomybės kalbininkams permesti taip ir nepavyko.

"Kalbos komisija nusprendė, kad ji negali priimti dokumento, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui", – rašoma VLKK pranešime spaudai.

Sunkiai išsprendžiamą mįslę Vyriausybei uždavė nuolatinės Varšuvos bei Lietuvos lenkų atakos, reikalaujant išspręsti šią problemą. Anksčiau Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog "asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba", o "asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".

Siūlė žvelgti pozityviai

Teisingumo ministerija, išanalizavusi VLKK Vyriausybei atsiųstą atsakymą, siūlė atkreipti dėmesį ir į "pozityvius momentus", o ministras Juozas Bernatonis tikino, kad dabar vienintelis galimas žingsnis – laukti, kol VLKK nustatyti taisykles įpareigos Konstitucinis Teismas.

"Pirma, VLKK papildė savo 1997 m. nutarimą Nr. 60 ir nustatė nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybą oficialiuose dokumentuose. Antra, VLKK nutarė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos išdėstytus asmenvardžių vartojimo klausimus, kylančius metrikacijos įstaigų praktikoje, problemą išsamiau išnagrinėti kitais metais. Deja, VLKK išsamiai neatsakė į antrąjį Vyriausybės klausimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose ir neatsižvelgė į per pastaruosius dvidešimt metų įvykusius pokyčius mūsų visuomenėje bei lietuvių kalbos vartojime", – konstatavo ministerijos atstovai.

Dar liepą J.Bernatonis po VLKK atstovų pareiškimų kreipėsi ir į Konstitucinį Teismą. Tąkart jis prašė išaiškinti, ar nesant oficialių iš profesionalių kalbininkų sudarytos institucijos siūlymų arba nesivadovaudamas tokiais siūlymais įstatymų leidėjas savo nuožiūra gali pats priimti teisės aktus, reglamentuojančius kalbos vartojimą. Taip pat buvo klausiama, ar iš profesionalių kalbininkų sudaryta institucija gali save laikyti susaistyta esamo teisinio reglamentavimo tiek, kad net negalėtų pateikti siūlymų, atsižvelgdama į visuomenės ir šiuolaikinių realijų pokyčius.

"Dabar Teisingumo ministerija laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, po kurio tęs asmenvardžių rašymo įstatymo rengimą", – tvirtino teisingumo ministras J.Bernatonis.

Tarpininkaus net kancleris?

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pripažino, kad šis klausimas užsitęsė per ilgai, tad netgi neatmetė galimybės tapti tarpininku tarp Teisingumo ministerijos ir VLKK.

"Kad bus nuleistos rankos – tikrai taip negalima sakyti. Sulaukus Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ko gero, reikės inicijuoti to senojo Aukščiausiosios Tarybos nutarimo koregavimą. Nes be įstatymo parengimo čia niekaip neapsieisim. Dar per ankstyva sakyti – bus taip ar kitaip. O aš, jei reikės, pasikviesiu į kanceliariją abi puses, pabūsiu tuo moderatorium", – sakė A.Mačiulis.