Šiandien 11 val. 52 min. Lietuvoje surengtas perspėjimo sistemos patikrinimas. Šalies gyventojai girdėjo sirenų gausmą, taip pat turėjo gauti trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tačiau įspėjimo sulaukė ne visi.

Turi įsijungti patys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGT) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai buvo siunčiami visiems mobiliojo ryšio tinklo naudotojams, tačiau gali būti priimami tik tais telefonais, kuriuose įjungta korinio transliavimo funkcija.

Nusistatyti šią funkciją esą turėtų būti suinteresuoti patys gyventojai. Departamentas kiekvienais metais ragina žmones tai padaryti.

"Būtina gyventojams susitvarkyti korinį ryšį. Tai vienintelė priemonė, kuria galime pasiekti išties visus Lietuvos gyventojus, jei tik jie pajudino pirštelius ir nepatingėjo įsijungti korinio ryšio funkcijos", – aiškino PAGT Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Algis Bolys.

Žinia pasiekia per akimirksnį

Pernai Lietuvos gyventojams 28 kartus buvo siunčiami perspėjimai apie grėsmes – dėl stipraus vėjo, numatomo potvynio ar dėl pakilusio vandens lygio. "Šiai sistemai naudojama visiškai kita technologija. Jai nereikia nei telefono numerio, nei telefono modelio, tik nurodoma teritorija, kurią turi aprėpti perspėjimas", – aiškino A.Bolys.

Pasak specialisto, korinio transliavimo technologijai iš operatorių nuomojami kanalai, neveikiami jokių apkrovimų. Pavyzdžiui, per Naujuosius metus išsiųsta žinutė pasiekti adresatą gali toli gražu ne iš karto, o korinio ryšio informavimo sistema per 30 sek. pasiekiami visi Lietuvos gyventojai.

A.Bolys pripažino, kad ne visų mobiliųjų telefonų modeliuose yra reikiama sistema, tačiau siekiama, kad korinis ryšys būtų įmanomas be išimties visuose telefonuose. Departamentas pasistengė, kad interneto tinklalapyje gpis.vpgt.lt gyventojai nesunkiai nusistatytų korinį ryšį. Tereikia susirasti savo telefono modelį ir laikantis instrukcijos atlikti rekomenduojamus žingsnius.

Signalas be atsako

Departamento atstovai neturi duomenų, kiek Lietuvos gyventojų pasiekia jų siunčiamas signalas, nes ryšys yra vienpusis. Jei būtų registruojamas ir atsakomasis signalas, atsirastų tikimybė perspėjimą apie artėjančią grėsmę gauti jau jai įvykus – registruojant atgalinį ryšį užtrunka signalo siuntimas.

A.Bolys pabrėžė, kad sirenų garsas toli gražu nepasiekia visų reikiamų ausų ir nedubliuoja korinio ryšio. Sirenos senos, jas girdi tik iki 50 proc. miestų gyventojų. Kaimo gyventojų, kurių yra apie milijonas, sirenos iš viso nepasiekia.

"Sirenos kuria daugiau psichologinį efektą, nes žmonės tikrai kitaip reaguoja išgirdę sireną, nei gavę trumpąją žinutę", –  senesnio būdo atkreipti dėmesį visgi nepeikė A.Bolys.