Karinos ir kitų vienuoliktokų laukia išbandymas – lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo egzaminas.

„Yra didelis stresas, kadangi ateini ir nežinai, kaip ten bus, kokį tekstą gausi. Bet mokytoja padeda mums ruoštis – kiek pati žino, kiek gali mums suteikti“, – sako vienuoliktokė Karina.

Mokytoja baiminasi nebent dėl techninių nesklandumų, kurie lydėjo praėjusių metų tarpinius patikrinimus. Tačiau šįkart jaučiasi tvirčiau, o mokinius stengiasi nuteikti pozityviai.

„Jie kažkaip tiki manimi. Nežinau, jie tiki, kad mes kartu įveiksime šį sunkumą, ir dirbame“, – teigia Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Žudienė.

LNK stop kadras.

Lituanistams daugiau nerimo kelia gerokai išplėstas literatūros sąrašas. Egzaminas dabar – kaip žaidimas.

„Nuspėti neįmanoma, nes programoje netgi nėra įtvirtinta, kad tai būtinai turi būti lietuvių literatūra. Gali būti tiek lietuvių, tiek visuotinės literatūros tekstai. Labai išplečiamos literatūros ribos“, – aiškino Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Stukienė.

Pernai pykčio bangą sukėlė matematikos žinių patikrinimai. Užduotyse mokiniai ir mokytojai rado klaidų, dalis B lygio užduočių buvo sunkesnės nei A lygio.

„Kalbamės tarpusavyje ir manome, kad tikrai vėl bus klaidų, vėl bus primalta, vėl taisymai“, – svarstė dvyliktokas Danielius Zaborovskis.

LNK stop kadras.

Matematikos mokytoja Giedra prognozuoti dar nesiryžta, tačiau neslepia – praėjusių metų fiasko gali pasikartoti, nes klaidų jau randa.

„NŠA puslapyje turime vieną pavyzdį. Teko atsispausdinti – toje užduotyje ir sąlygoje klaida, ir vertinimo instrukcijoje dvi klaidos“, – pastebėjo Jono Basanavičiaus gimnazijos matematikos mokytoja Giedra Norvaišienė.

Nacionalinė švietimo agentūra ir švietimo ministrė Raminta Popovienė, nors ir neatskleidžia kaip, bet žada – klaidų nebus, o užduotis dar ne kartą peržiūrės atrinkti ekspertai.

„Suprantame, kad ir korektūros klaida trikdo mokinį. Iki užduočių spausdinimo turėsime laiko padaryti maksimalų rezultatą“, – tikino Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

„Yra atrinkti ekspertai, kurie peržiūrės užduotis. Mūsų tikslas – kad viskas būtų sklandžiai organizuota“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 40 balų iš 100 galimų – anksčiau užtekdavo ir 16. Biologijos mokytojas Paulius Sungaila sako, kad kol kas reikalavimų daugiau nei aiškumo.

„Jei keliame reikalavimus mokiniams surinkti daugiau balų, turėtume kelti reikalavimus ir užduočių kokybei bei vertinimo sistemai. To labiausiai pasigendu švietimo politikoje“, – sako biologijos mokytojas Paulius Sungaila.

Daliai abiturientų durys į aukštąsias mokyklas gali užsiverti. Stojantieji į humanitarinius mokslus baiminasi, kad nesurinks reikiamų balų iš matematikos.

„Man iš tikrųjų neramu dėl savo ateities, nes būtent matematika gali man pakišti koją“, – sakė dvyliktokė Justina Jacikaitė.

Švietimo viceministras suteikia vilties, kad sistema dar gali būti pakeista.

„Artimiausiu metu tai atliksime. Kiekvieną savaitę susitinkame su NŠA vadovais ir žiūrime, kaip kuo greičiau tai įgyvendinti, kad dar šiais metais būtų spėta pakeisti sistemą ir perskaičiuoti balus“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Tačiau ministrė R. Popovienė kalba kitaip. Nors gruodžio pradžioje svarstė sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų, ar reikalavimai nėra per aukšti.

„Tai yra priimta įstatymu ir yra konkreti data, kurios mes negalime keisti. Tikimės, kad universitetai taip pat atsižvelgs į šią situaciją, nustatydami mažiausią stojimo balą“, – sakė R.  Popovienė.

Stojantieji į aukštąsias mokyklas turi išlaikyti mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos ir pasirinktą dalyką. Kad įstotų į universitetą, reikės bent 50 balų, o į kolegijas – bent 41.