Antradienį po susitikimo su švietimo srities profesinių sąjungų atstovais ministrė pranešė siūlysianti, kad atskiras pataisas dėl mokytojų algų sistemos rengtų Švietimo ir mokslo ministerija.

„Iš tiesų švietimo ir mokslo profesinės sąjungos buvo kreipęsi jau su tuo, kad jų darbo užmokesčio sistema būtų atskirai reglamentuota, mes tam pritariame ir artimiausiame Vyriausybės atstovų pasitarime, atsižvelgdami į kitų suinteresuotų institucijų, socialinių partnerių pastabas, taip pat pasiūlysime, kad pereinamuoju laikotarpiu švietimo ir mokslo sistemos darbuotojų darbo užmokestis būtų reglamentuotas Švietimo įstatyme“, - žurnalistams antradienį sakė A.Pabedinskienė.

Ji sakė, kad perinamasis laikotarpis galėtų trukti iki 2020 metų - iki tol turėtų būti sukurta mokytojo darbo specifiką atitinkanti etatinio darbo užmokesčio sistema.

Pedagogų profesinės sąjungos teigia, kad siūlymas suvienodinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimų sistemą jų netenkina, nes nenumato algų kėlimo perspektyvos, neatitinka mokytojų darbo specifikos ir mokyklų finansavimo sistemos.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas antradienį sakė, kad susitikime ministerijoje pasiektas susitarimas pedagogus tenkina. Kartu jis sakė, kad prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo turi būti pereita palaipsniui.

„Jeigu Vyriausybė sureaguos į ministrės siūlymus, kad mus reikia išbraukti būtent iš šio įstatymo projekto ir keiti Švietimo įstatymą, jeigu toks bus priimtas Vyriausybės nutarimas, kad reikia tai įvertinti ir daryti atitinkamas įstatymo pataisas, tai aš manau, mes reaguosime atitinkamai - pozityviai“, - aiškino E.Jesinas.

Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto projekto pedagogai praėjusią savaitę rengė piketą prie Vyriausybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataisas rengia po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindinam šalies įstatymui.

Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.

Pasak KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.

Šis KT nutarimas įsigalios 2017 metų sausio 2 dieną - taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.