Diskusijos dėl dvigubos pilietybės ir šiuo klausimu planuojamo referendumo gali tapti svarbiausia šią savaitę susirinksiančios Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos tema, sako išeivių bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė.

„Iš tiesų diskusijos dėl pilietybės ir referendumo gali tapti viena svarbiausių ar net pačia svarbiausia tema, nes visų kraštų bendruomenės ir PLB Seimas sutartinai priėmė šiuo klausimu rezoliuciją. Tik nenorėtume, kad būtų kalbama apie teisę turėti dvigubą pilietybę, nes tai klaidina žmones. Kalbėkime apie užsienio lietuvių Lietuvos pilietybės išsaugojimą, kai jie yra ir kitos šalies piliečiai“, - interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė D. Navickienė.

Ji taip pat pažymėjo, jog referendumas šiuo klausimu yra rizikingas kelias ir dar siūlo ieškoti kitokių teisinių galimybių įtvirtinti dvigubos pilietybės institutą, nekeičiant Konstitucijos.

„Referendumas nėra mūsų pasirinkimas, nes tai labai rizikingas kelias. Esame netgi nuliūdę, nes neturime daug vilčių, kad referendumas pavyks. Gal dar įmanoma rasti kitokį teisinį būdą ir sureguliuoti užsienio lietuvių pilietybės problemą įstatymais, nerengiant referendumo. Bet jei tai nepavyktų, tuomet tektų eiti referendumo keliu ir imtis plačios agitacijos“, - kalbėjo PLB vadovė.

Parlamente šią savaitę posėdžiausianti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija planuoja aptarti pilietybės, lietuvių kalbos išsaugojimo, šalies ekonomikos klausimus. Komisijos posėdžiai vyks gegužės 7-10 dienomis, baigdama darbą penktadienį planuoja priimti rezoliucijas aktualiais klausimais.

Vienas komisijos aptariamų klausimų - dvigubos pilietybės įteisinimo galimybės. Seime svarstoma iniciatyva kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.