Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, kad šiuo metu nėra Konstitucinio Teismo nustatytų prielaidų valdininkams priteisti kompensacijas už per krizę sumažintus atlyginimus.

Tai G.Kryževičius sakė komentuodamas trečiadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad kompensacijų iš valstybės arba savivaldybės biudžetų atlyginimus gaunantys asmenys gali reikalauti teismuose tuo atveju, jei Seimas „nepagrįstai delsia“ nustatyti kompensavimo mechanizmą.

„Žinoma, kad ne“, - BNS sakė G.Kryževičius, paklaustas, ar dabartinę situacija galima laikyti nepagrįstu vilkinimu.

Jis sakė, kad pagal išaiškinimą kompensavimo mechanizmą Seimas turi nustatyti „nebelikus ypatingos situacijos“, o šių metų valstybės biudžeto preambulėje „realiai pasakyta, kad tai krizinio laikotarpio biudžetas“.

G.Kryževičius pabrėžė, kad Vyriausybė ir Seimas turi patys įvertinti, „kurios grupės nukentėjo neproporcingai“ dėl atlyginimų mažinimų sunkmečio metu.

Aukščiausiojo Teismo pirmininko teigimu, pirmosios instancijos teismuose šiuo metu jau yra priimti keli sprendimai, patenkinantys visus ieškovų reikalavimus.

Konstitucinis Teismas pernai didelio atgarsio sulaukusiame nutarime paskelbė, kad per krizę mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos.

Teismus pasiekus grupei ieškinių, G.Kryževičius paprašė išaiškinti šio nutarimo nuostatas.

Buvusios dešiniųjų vyriausybės ministrai kritikavo šį nutarimą, teigdami, kad dėl solidarumo daugiau uždirbančiųjų atlyginimus galima mažinti proporcingai labiau nei gaunančių mažesnes algas.

Lietuvos Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.