Po VGT sprendimo dėl naujų poligonų – skirtingos nuomonės

Tauragės ir Šilalės rajonų savivaldybių merai skirtingai sutiko žinias apie Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą steigti naujus karinius poligonus jų regionuose.

Šilalės rajono meras Tadas Bartkus pasigedo komunikacijos iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM), o Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas teigia suprantantis valstybės poreikį steigti poligoną ir tikisi, kad pavyks susitarti su numanomoje poligono vietoje dabar veikiančiais medžiotojais.

T. Bartkus sakė, kad šiek tiek informacijos apie planuojamą steigti poligoną turėjo prieš kelias savaites.

„Teko lankytis KAM, kur mums buvo pristatyta šita galimybė. Mes ją vertiname dvejopai“, – BNS trečiadienį teigė Šilalės meras.

Pasak jo, anksčiau Šilalėje jau buvo planuotas poligonas, kuris turėjo apimti ir daug privačios žemės bei gyvenamųjų namų teritorijos.

„Buvome patikinti, kad tų planų atsisakoma, o dabar atsiranda kitas poligonas. Šiek tiek pasigendu iš ministerijos komunikacijos ir informacijos, kuri turėtų būti daug sklandesnė ir daug geresnė“, – sakė T. Bartkus.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas po VGT posėdžio dėkojo savivaldybių vadovams už „geranorišką požiūrį“, tačiau T. Bartkus sako, kad ministerija pritarimo dėl poligonų statybos neklausė.

„Mes gavome iš ministerijos informaciją, kad nebus kertami miškai, statinių ar tvorų bent jau mūsų rajone neplanuojama, (...) bet dabar viešojoje erdvėje aš matau informaciją apie išmiškinimą, kažkokius statinius“, – kalbėjo T. Bartkus.

Gaunasi, kad mums vieną sako, o viešojoje erdvėje jau kitą. Nei mes, nei visuomenė nežinome, kas bus iš tikrųjų daroma.

„Gaunasi, kad mums vieną sako, o viešojoje erdvėje jau kitą. Nei mes, nei visuomenė nežinome, kas bus iš tikrųjų daroma“, – teigė jis.

D. Kaminskas BNS sakė, kad savivaldybė supranta valstybės poreikį, kadangi šalyje kariuomenei trūksta treniravimuisi skirtų teritorijų.

„Kadangi poligonai nebus sunkieji, kur tikri šaudmenys naudojami, kertami medžiai, miškai, o daugiau treniravimosi, kurie iš esmės nepakeistų dabartinės situacijos tose teritorijose, tai manome, kad teigiamai reikėtų vertinti“, – kalbėjo D. Kaminskas.

„Tiek, kiek ministerija mus informavo, kokia funkcija ten bus atliekama, tai grėsmių didelių nematome, tik matome galimybes, kad mūsų kariai bus geriau pasiruošę galimoms situacijoms ateityje“, – kalbėjo jis.

KAM nuotr.

Pasak Tauragės mero, savivaldybė ministerijai įvardijo lūkestį, kad bus rastas sutarimas su medžiotojais, kurių medžioklės plotuose ketinama įkurti poligoną.

Jo teigimu, kariai tose teritorijose nesitreniruos kiekvieną dieną, tad teritorijos gali atlikti visas funkcijas, kurias turėjo iki šiol.

„Svarbu įvardinti, kad situacija, kokia yra dabar, iš esmės nesikeis. Žmonės įsivaizduoja kartais tą poligoną kitaip, nei jį komunikuoja ministerija ir kariuomenė“, – kalbėjo D. Kaminskas.

„Man atrodo, kad labai svarbi komunikacija, kad ir grybauti, ir uogauti, ir pasivaikščioti bus galima, tiesiog, tam tikru metu bus galima vykdyti ir karių manevrinę veiklą“, – teigė jis.

VGT pritarė, kad būtų kuriami du nauji lengvieji manevriniai poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose, jie galėtų talpinti nuo kuopos iki bataliono karinius vienetus.

Ministerijos duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Taryba taip pat rekomendavo šiems dviem objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą, juos steigiant panaudoti teisinį reguliavimą, leidžiantį darbus atlikti sparčiau, koks jau taikytas kuriant Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone.

Poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių