Jonavos rajone esančiame Gaižiūnų poligone ketvirtadienį vyko parodomoji karinė operacija, kurią stebėjo prezidentė ir NATO šalių generolai.

Labai svarbios pratybos

„Tai yra labai svarbios pratybos – tai Velso susitarimo įgyvendinimo plėtra, matome, kad NATO partneriai vykdo savo įsipareigojimus, mes taip pat savo įsipareigojimus (vykdome), didiname savo gynybos pajėgumus ir savo mokėjimą, kvalifikaciją ir galimybes bendradarbiauti, kooperuotis ir dirbti su kitų mūsų partnerių kariuomenėmis. Sąveika yra sėkminga, jau ne pirmi metai esame lygiaverčiai partneriai ir tikrai noriu pasidžiaugti, kad dabar greitėjant mūsų ginklavimosi kokybei ir pokyčiams, atsirandant naujai įrangai, naujiems ginklams, Lietuva tampa rimtu partneriu ir ne su ištiesta ranka“, – Gaižiūnų poligone žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Renginio metu svečiams pristatyta Lietuvos karių ir sąjungininkų pratybose naudojama karinė technika ir ginkluotė, pratybose pasiekti rezultatai.

Taip pat svečiai galėjo stebėti parodomąją karinę operaciją, kurioje dalyvavo JAV tankai „Abrams“, sąjungininkų šarvuoti transporteriai „Stryker“, „Boxer“, „Pandur“, ginkluotės platformos „Wiesel“ ir kt. Jungtinėje operacijoje pasirodys JAV strateginis bombonešis B-52 ir JAV kariuomenės artimosios oro atakos lėktuvai A10-C „Thunderbolt“ II.

Pratybų metu NATO sąjungininkų pajėgos turėjo įveikti priešo pozicijas. Karinėje operacijoje dalyvavusi karinė technika turėjo įveikti minų lauką, stabdžiusį tankų judėjimą – kliūtis buvo nukenksminta galingais sprogimais.

Prasiveržę tankai „Abrams“ ir šarvuočiai pajudėjo link priešo įtvirtinimų ir iš jų išsilaipinę kariai šturmavo priešą. Po neilgai trukusios kovos teritorija buvo perimta.

„Per demonstraciją matėme, kaip efektyviai gali veikti mūsų ir kitų šalių pėstininkai, koordinacija, bendros štabo darbo procedūros – nauda yra milžiniška“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Nuo birželio pradžios vykstančiose pratybose „Kardo kirtis“ dalyvauja apie 6 tūkst. karių iš 13 NATO ir partnerių šalių.

Diskusija dėl šauktinių grąžinimo – laiku

Diskusija, kad privalomoji karo tarnyba turėtų būti grąžinta ilgiau nei penkeriems metams, yra savalaikė, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Ir visiškai manau, kad ši diskusija yra savalaikė. Artimiausiu metu matysime, ar verta pratęsti, ar ne, ir kaip mūsų žmonės reaguotų“, - žurnalistams Gaižiūnuose, per NATO sąjungininkų pratybas „Kardo kirtis – 2015“, sakė valstybės vadovė.

Seimas šį pavasarį Valstybės gynimo tarybos siūlymu penkeriems metams grąžino privalomąją karo tarnybą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją - Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą turėtų atlikti 3 tūkst. karo prievolininkų.

„Išties iš pradžių buvo mėginimas padaryti laikinai, matysime, kaip seksis. Dabar kol kas atrodo viskas neblogai. Tvarkome infrastruktūrą, kad būtų galima juos prijungti prie profesionalios kariuomenės“, - situaciją įvertino D.Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Seime per diskusiją saugumo klausimais parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pasiūlė spręsti, ar šauktinių kariuomenės nereikėtų grąžinti visam laikui.

„Šauktinių karių tarnyba padės spręsti karių rezervo klausimą. (...) Ryžtas turi likti ir, manau, ilgiau nei penkeriems metams. Spręskime, ar tik penkerius metus mums reikia šauktinių. Kaip šio komiteto pirmininkas galiu pasakyti, kad reikia ilgiau, gal net visam laikui“, - pabrėžė A.Paulauskas.