PATIKRINIMAS

Politikai kratys šilumos ūkio prižiūrėtojus

Miesto ūkio komiteto nariai nusprendė išsiaiškinti, kaip daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrėjusios bendrovės vykdė įsipareigojimus investuoti į prižiūrimą ūkį.

1999 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos savivaldybė konkurso būdu parinko bendroves prižiūrėti daugiabučių namų šilumos ūkius. Sutartis su šiomis bendrovėmis baigiasi kitų metų sausį.

Tačiau dar šiemet daugiabučių gyventojai turi apsispręsti, kas nuo kitų metų pradžios prižiūrės namų, kuriuose jie gyvena, šildymo ir karšto vandens sistemas.

Tai yra nustatyta pernai liepos 1 d. įsigaliojusiame Šilumos ūkio įstatyme. Jame rašoma, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti pačių butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Gyventojams yra svarbu žinoti, kaip dabar tebedirbančios bendrovės tesi sutartinius įsipareigojimus. „Tai yra vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį gyventojai spręs, kurią įmonę pasirinkti toliau eksploatuoti namo šilumos sistemą. Visada renkiesi tą draugą arba partnerį, kuris tesi savo pažadus.

Dabar, gyventojams prieš pasirenkant bendroves, kurios ateityje eksploatuos šilumos centrus, reikia labai gerai pažiūrėti, ką tos bendrovės padarė jų name, gretimuose namuose ir kitur“, - sakė savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto narys Artūras Šulcas.

Jeigu butų savininkai nepasirinks šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, laikinai jas prižiūrėti perims šilumos tiekėja – bendrovė „Klaipėdos energija“.

Dabar kai kurių savivaldybės tarybos politikų netenkina savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių bendrovių veiklos tempai. „Matant, kad daugiau negu 50 proc. arba 50 proc. investicijų pasilikta paskutiniams metams, kyla abejonės, ar tos bendrovės tesės savo investicinius pažadus“, - sakė A.Šulcas.

Miesto ūkio komitetas svarstė, kokių veiksmų imtis, kad dabar daugiabučių namų šildymo sistemas prižiūrinčios bendrovės iki metų pabaigos visiškai įvykdytų įsipareigojimus investuoti į namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas numatytas lėšas.

Suskaičiuota, kad konkursą laimėjusios bendrovės iš viso iš gyventojų už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploataciją turėjo susirinkti apie 22 mln. litų. Į daugiabučių šilumos sistemas buvo numatyta investuoti maždaug pusę šios sumos. Penkių bendrovių investiciniai įsipareigojimai 2000-2003 metais iš viso sudaro 10 mln. 350 tūkst. litų, bet konstatuojama, kad atlikta investicijų tik už 4,8 mln. litų.

Savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris sakė, kad dvi bendrovės - „Rubikono apskaitos sistemos“ ir „Klaipėdos energija“ pagal pateiktus planuojamų darbų sąrašus iki metų pabaigos galėtų įvykdyti investicinius įsipareigojimus.

Jis pastebėjo, kad „padėtis nebūtų tragiška“, jeigu ne dvi bendrovės - „Lamberta“ ir „Katra“ (pastarosios Klaipėdos rinkoje nebėra). Įsipareigojusios investuoti į šildymo sistemų atnaujinimą maždaug po milijoną litų, jos to nepadarė.

Tačiau politikai pastebėjo, kad apskritai daugiabučių šilumos sistemos Klaipėdoje yra geresnės kokybės negu iki 2000 m. Be to, visos įmonės atliko remonto darbus, išlaidos už kuriuos nebuvo numatytos sutartyse. Kyla klausimas, ar šios išlaidos negali būti laikomos investicijomis. Vieningos nuomonės šiuo klausimu politikai ir savivaldybės specialistai neturi.

Miesto ūkio komiteto nariai nusprendė išsamiai išanalizuoti kiekvienos bendrovės situaciją, pareikalauti pateikti tolesnių veiksmų planą iki kitų metų – tada esą ir paaiškės, kurios bendrovės ir dėl kokių priežasčių neįvykdė savo įsipareigojimų pagerinti daugiabučių namų turtą – šilumos centrus.