Politologai sutaria, kad po atlikto parlamentinio tyrimo išvadų lieka tik maža tikimybė, kad Lietuvoje slaptai nebūtų buvę laikomi JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaliniai - trūksta tik vienos grandies, kuri neleidžia vienareikšmiškai taip teigti.

Laukia ne kokia tarptautinė reakcija

Politikos ekspertų nuomone, antradienį paskelbtoms išvadoms netrūks tarptautinės bendruomenės dėmesio, o reakcija gali būtų ir labai neigiama.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, jog tyrimą dėl Lietuvoje galimai veikusių CŽV kalėjimų atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas neatsakė į svarbiausią klausimą - ar šalyje buvo pažeidžiamos žmogaus teisės.

Pasak jo, prasidedant CŽV kalėjimų istorijai "nekokioje" šviesoje pasirodė buvę ir esami Lietuvos politiniai lyderiai, kurie paskubėjo pareikšti, kad šio kalėjimo tikrai nebuvo.

"Perskaitęs susidarau įspūdį, kad yra labai maža tikimybė, kad to kalėjimo ir tų kalinių nebuvo. Detalizavimas parodo, kad kažkokie asmenys buvo ir nusileidę, ir lydimi, kalėjimai buvo pastatyti ir ten vyko judėjimai, ir ten ne visur Lietuvos atstovai galėjo būti. Aš manau, kad ir tarptautinė bendruomenė taip įvertins. Politikai turėtų suvokti, kad čia procesas nesustos, dabartinės išvados nesudaro prielaidos šitam procesui baigtis", - BNS antradienį sakė N.Maliukevičius.

"Tarptautinei bendruomenei, man atrodo, visų pirma labiausiai rūpi, ar nebuvo pažeidžiamos žmogaus teisės kalėjimų ar transportavimo procesuose. Jei mes darome prielaidą, kad kalėjimas buvo, tai tarptautinė bendruomenė vertins, kad galimai buvo pažeidžiamos ir žmogaus teisės. Šito išvadose ir trūksta. Iš išvadų nematau jokių sąsajų su žmogaus teisių apsaugos problematika, kas, manau, buvo ir yra pats svarbiausias klausimas", - kalbėjo politologas.

Ką darė amerikiečiai - „žaidė biliardą“?

Kitas TSPMI atstovas Egdūnas Račius BNS teigė, kad komiteto išvadų pakanka, jog Lietuva tarptautiniame lygyje "labai negražiai nuskambėtų".

"Jau kurį laiką Lietuva skamba tiek Europos Sąjungos ar Europos Tarybos rėmuose, tiek žiūrint globaliu lygmeniu. Tie žmonės, kurie nedraugiški Lietuvai, tikrai perskaitys tą žinutę, kad Lietuva leido, o ar tai buvo VSD, ar aukščiausi valstybės pareigūnai, čia ne taip svarbu. Būtų įdomu pasižiūrėti arabiškose islamistų forumuose, kas kalbama apie Lietuvą, ir manau, kad tikrai pakankamai daug reakcijos, kuri bus labai negatyvi. Tuoj visi pasauliniai laikraščiai apie tai informuos", - kalbėjo E.Račius.

Komentuodamas NSGK tyrimo išvadas jis pažymėjo, jog tai, kad "buvo patalpos, buvo lėktuvai, kurie nusileido ir kurių turinio nepatikrino - yra faktas".

"Turime tik vieną grandies narį, kuris nėra įrodytas - ką darė amerikiečiai, kurie buvo patalpose, kurios buvo įrengtos tuo tikslu. Žaidė biliardą, žiūrėjo pornografinius filmus? Ar galima tą jungtį padaryti, tą grandies narį sugalvoti? Tikėtina, kad ta grandis buvo, nes kitaip yra klausimas, kokiu tikslu Jungtinių Valstijų lėktuvai leidosi Lietuvos oro uostose, kokiu tikslu JAV pareigūnai važiavo į specialiai įrengtas patalpas", - svarstė E.Račius.

Reikia JAV geranoriškumo

Pasak jo, klausimas, ar žmonės minėtose patalpose buvo tardomi ir kankinami, lieka neatsakytas, ir jam išspręsti prireiks Lietuvos politinės valios bei JAV geranoriškumo.

"Pirma, vidinės valios klausimas. Faktas, kad 10 iš 12 komiteto narių balsavo už, suteikia tam tikros stiprybės, kad iš skirtingų partijų asmenys, matyt, matė bendrą reikalą. Tikėkimės, kad atitinkamos teisėsaugos institucijos imsis priemonių. Sakyčiau, kad valios mūsų valstybėje yra, atsižvelgiant į tai, ką kalba prezidentė - matosi, kad tai valinga institucija, siekianti išspręsti šitą problemą, tikėkimės, kad ir Vyriausybė yra pakankamai valinga", - kalbėjo E.Račius.

"Yra antra dalis - JAV geranoriškumas siekiant pagelbėti Lietuvai išsiaiškinti, kas vyko. Galima vėl dėti tam tikras viltis į tai, kad dabartinė JAV administracija netęsia tos politikos, kokia buvo vykdoma beveik visą dešimtmetį. Jei tai būtų ankstesnė JAV administracija, manau, kad jokio solidarumo nesulauktume, ir nebūčiau tikras, ar mūsų komitetas būtų ėmęsis svarstyti. Amerika būtų tiek spaudusi Lietuvą, kad ji būtų arba sušvelninusi, arba išvis atsisakiusi tokio tyrimo", - sakė politologas.

Trys „iešmininkai“?

NSGK išvadose dažnai buvo minimi trys buvę aukščiausio rango VSD pareigūnai - direktoriai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius bei pavaduotojas Dainius Dabašinskas. Seimo komitetas antradienį pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar jų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.

Politologų nuomonės vertinant šiuos asmenis, viso tyrimo ryšį su Lietuvos vidaus politika bei Lietuvos ir JAV tolesniu santykius išsiskyrė.

N.Maliukevičius minėtus tris VSD pareigūnus palygino su "iešmininkais" ir siūlymą perduoti jų veiklą analizuoti prokurorams vadino keistu. Pasak jo, NSGK išvadose yra "daug pražiūrėtų niuansų".

"Ko šiose išvadose yra per daug, tai žvalgybinio bendradarbiavimo detalizavimo. Perskaičius visas išvadas, nelabai, tiesą sakant, matosi, kur jie konkrečiai prasilenkė su egzistuojančiais įstatymais, ar kur jie tuos įgaliojimus viršijo, išskyrus susirašinėjimo su VSAT momentą. Pačiose išvadose pasakoma, kad dabartinė mūsų įstatyminė bazė to nereikalauja. Ten cituojami įstatymai, kur sakoma, kad bendradarbiavimo tarp spectarnybų, konkrečių užduočių tiesiogiai neturėtų laiminti politiniai pareigūnai", - kalbėjo N.Maliukevičius.

"Man keistai skamba tiktai trijų asmenų kaip atsakingų iškėlimas prieš Lietuvą ir tarptautinę bendruomenę už CŽV kalėjimų skandalą. Aš nedaryčiau prielaidos, kad trys mūsų saugumo pareigūnai tampa atsakingais už galimai pažeistas žmogaus teises. Man panašu, kad šis siūlymas yra iešmininkų išmetimas. Klausimas išlieka, ar tai nėra dėl to, kad dėl tų žmonių yra priimti sprendimai, ir reikia kažkokio argumentavimo", - sakė TSPMI atstovas.

N.Maliukevičius laikėsi nuomonės, kad CŽV kalėjimų skandalas yra panaudojamas ir vidaus politikos problemoms spręsti, dėl jo VSD tapo mažiau veiksni, o dėl to atsakingi ir patys VSD atstovai, ir politikai.

"Buvo eliminuoti pareigūnai, atskleisti darbiniai procesai. Specialiosios tarnybos taip nedirba, jeigu taip, tai jos dirba neefektyviai. Kalbant su humoru, dabar yra pats laikas pradėti naujos institucijos su naujais žmonėmis kūrimą. Dėl VSD neveiksnumo kalti ir VSD pareigūnai, neatsikratę tam tikrų asmeninių simpatijų, ir pajutę, kad galima kažką daryti ne tik susijusio su jų tiesioginėmis pareigomis, bet iš politikų pusės visa institucija buvo supriešinta", - sakė politologas.

„Kurmiai gali atsirasti kiekvienoje tarnyboje“

Taip pat jo, nuomone, Lietuva atlikdama tyrimą atskleidė pagrindinio sąjungininko - JAV - darbo specifiką, ir dėl to šios šalies specialiosios tarnybos ateityje esą vengs turėti reikalų su kolegomis Lietuvoje.

"Kaltos abi pusės, bet kurmiai gali atsirasti kiekvienoje tarnyboje. Mes negalime dėl tokių dalykų rizikuoti partnerių darbo principų atskleidimu", - tvirtino N.Maliukevičius.

Tuo metu E.Račius teigė, kad Lietuvos munduras yra suteptas "kelių niekingų asmenų, kurie turėjo užtikrinti, ir valstybės įstatymų, ir žmogaus teisių normų paisyti", o tyrimas dėl CŽV kalėjimų nėra instrumentas suvesti politinėms sąskaitoms.

"Manau, atėjo tokia nauja gadynė, kad šiek tiek mažiau cinikų tiek Seime, tiek Vyriausybėje - balansą išlaikant, truputėlį daugiau žmonių su morale. Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje moralių tiek valstybės tarnautojų, tiek pareigūnų turėjome minimumą. Čia tik sveikinčiau ir sakyčiau, kad labai džiugu, jog tokie dalykai daromi", - sakė E.Račius.

Jo teigimu, CŽV darbo metodais yra susirūpinę patys amerikiečiai.

"Gausybė vidinių tyrimų, inspektorių, auditų atlikta ne tik CŽV, bet ir kitose žinybose, kurios užsiima panašia veikla. Tai JAV akyse jokiu būdu neturėtų būti matoma kaip atskiras specifinis priešiškas dūris į nugarą, gal atskiri CŽV tarnautojai taip mato, bet tai jų, matyt, asmeninė problema. Manau, kad JAV kaip demokratiška valstybė, turėdamos demokratinį tokių žinybų kontrolės mechanizmą, gali tik pasidžiaugti, kad tie dalykai, kurie buvo neskanūs ar neteisėti, yra sprendžiami", - sakė E.Račius.

"Mes nekalbame apie kokio nors agento arba žinybos, teisėtais būdais veikusios, kompromitavimą. Jei kalbame apie atskirų asmenų veiklą, kuri neabejotinai neteisėta, tai turi būti viešinama. Nusikaltimas negali būti paslaptis. Šia prasme prasikaltę asmenys labai nepatenkinti, o tie, kurie nepadarę nieko neteisėto, neturėtų jaustis nuskriausti, kad jų legalios veiklos metodai viešinami", - aiškino politologas.

Ką sako išvados?

Antradienį NSGK konstatavo, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos CŽV sulaikymo centrams veikti, taip pat - nekliudomai pervežti, įvežti ar išvežti CŽV sulaikytus asmenis, tačiau nenustatyta, ar šiomis sąlygomis pasinaudota.

Valstybės saugumo departamentas buvo gavęs Centrinės žvalgybos valdybos prašymų įrengti patalpas tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti ir tokios patalpos buvo įrengtos, nurodė komitetas, tačiau nenustatyta, ar jose buvo laikomi terorizmu įtariami asmenys.

Tuometinis JAV prezidentas Georgas W.Bushas 2006 metų rugsėjį pripažino, kad "be teroristų, laikytų Gvantaname, nedaug įtariamų teroristų lyderių ir agentų pagautų per karą buvo laikomi ir apklausiami už JAV ribų pagal atskirą programą, kurią vykdė CŽV".