Pelningas nusikaltimas

Lietuva vis dar prekybos žmonėmis aukų kilmės šalis. Lietuviai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, dažniausiai yra išvežami į užsienio šalis, tačiau prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje. Neretai vėliau aukos patenka į tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus, iš kurių ištrūkti yra labai sudėtinga.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje Kaune vykusioje konferencijoje pareigūnai ir mokslininkai aptarė kovą su prekyba žmonėmis ir pripažino, kad vis dar trūksta sisteminio požiūrio. Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas Lietuva vykdo nuo 2002 m. Vis dėlto Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų ES šalių, nepavyksta pažaboti šios nusikaltimų rūšies.

Europos tarybos duomenimis, po prekybos ginklais ir narkotikais, prekyba žmonėmis yra pats pelningiausias nusikaltimas, organizuoto nusikalstamumo grupėms atnešantis dešimtis milijardų eurų pajamų. Prekyba žmonėmis veikia seksualinio išnaudojimo tikslais, vergovei, priverstiniam darbui, vaikai – smulkiems nusikaltimams vykdyti.

Santuokos ne iš meilės

Konferencijos metu profesorius Karolis Žibas atkreipė dėmesį, kad intensyvėjant tarptautiniams migracijos srautams, prekybos žmonėmis nusikaltimai įgauna naujas formas. Ir viena tokių – fiktyvios išnaudojamosios santuokos.

Profesorius pastebi, kad kol kas tokios santuokos Lietuvoje nėra pripažintos kaip paplitusi prekybos žmonėmis forma. Fiktyvių išnaudojamųjų santuokų organizavimas mūsų šalyje nėra kriminalizuotas, todėl sunku identifikuoti aukas, pradėti ikiteisminius tyrimus.

Vis dėlto, remiantis kitų šalių jau atliktais tyrimais, vertėtų susirūpinti. Profesoriaus teigimu, aukos dažnai ne iš karto suvokia, kad jomis tapo. Tik vėliau smurtas, prievartinis vaikų gimdymas atveria akis.

Liūdna fiktyvių išnaudojamųjų santuokų tyrimų patirtimi dalijasi Jungtinės Karalystės specialistai. Šioje šalyje tokių santuokų bumas jau įsisiūbavęs. K.Žibo duomenimis, Lietuvoje inicijuoti trys ikiteisminiai tyrimai dėl fiktyvios santuokos. Jis neabejoja, jei ši veika būtų kriminalizuota, tokių tyrimų būtų gerokai daugiau.

Profesorius teigia, kad oficialioji statistika smarkiai skiriasi nuo visuomeninių organizacijų gaunamų duomenų. Esą trečiųjų šalių piliečiai verbuoja itin pažeidžiamas moteris, turinčias psichologinių sutrikimų ar fizinę negalią, našlaites, kurių tėvai mirę, ir likęs butas. Tokių santuokų ateitis klaiki – nuo visiško laisvės apribojimo, iki asmens dokumento atėmimo, pašalpų pasiėmimo, paskolų paėmimo fiktyvios sutuoktinės vardu.

Nevisavertė statistika

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, pasaulyje 21 mln. žmonių yra tapę priverstinio darbo aukomis. Lietuva ir šioje srityje turi savo bagažą, apie kurį oficialioji statistika praktiškai tyli. Aukščiausiojo Teismo teisėjas profesorius Aurelijus Gutauskas paminėjo aštuonias šią aukštą teismų instanciją pasiekusias prekybos žmonėmis bylas.

Dar kartą piešiamas pažeidžiamos, dažnai socialinių įgūdžių neturinčios aukos ir apsukraus nusikaltėlio portretas. "Vežame į Latviją skinti apelsinų", – verbuotojams kartais pakanka tokios absurdiškos frazės ir noras geresnio gyvenimo paspendžia pragariškus spąstus aukai.

Supratęs pakliuvęs į pinkles žemą savivertę turintis nukentėjusysis nedrįsta net skųstis. Ir ne tik nedrįsta. Dažnas prekybos žmonėmis aukų palydovas yra baimė. Žemė iš po kojų aukai slysta, kai nusikaltėlis fiziniu skausmu parodo jai galimą baigtį.

Konferencijos dalyviai neabejoja, kad kova su prekyba žmonėmis turėtų prasidėti nuo prevencijos. Atsakomybės našta organizatoriams, klientams turėtų pasiekti adekvatų psichologiniam ir fiziniam žmogaus išnaudojimui lygį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas patyrusiesiems žeminantį, gniuždantį požiūrį į juos.

Pagalba būtina

Nevyriausybinių organizacijų atstovai sutaria, kad trūksta sistemos, kur suplauktų visa surinkta informacija. Šios informacijos pagrindu būtų galima tikėtis didesnio valstybinio požiūrio į realiai egzistuojančią, bet per mažai dėmesio sulaukiančią šalies problemą. Visuomenininkų teigimu, šiandien remiamasi statistika: ikiteisminių tyrimų skaičius ne didėja, vadinasi, ir procesai nedidėja, o keičiasi tik formos.

Daugiau nei penkiolika metų prekybos žmonėmis aukas globojanti Lietuvos "Carito" programos "Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" programos įkūrėja Kristina Mišinienė skaičiuoja per programos veikimo laiką sutikusi per 3 tūkst. nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis.

Dažniausiai prekybos žmonėmis organizatoriai, verbuotojai jau didelę patirtį turintys asmenys. Jiems esą visiškai vienodai, kokiai išnaudojimo formai parduoti užverbuotą moterį, vaiką, vyrą. Jiems svarbu parduoti. K.Mišinienė susitikimuose mini seksualinio išnaudojimo atvejį – jauną moterį, kuriai teikė pagalbą. Jos veidą vagoja randas nuo ausies iki ausies. Tai sutenerių palikimas. Jiems atrodė, kad moteris per mažai šypsosi.